„Rūta“ 2
„Rūtà“ 2, Kintų jaunimo draugija, veikusi 1919–1939. Steigėjai Martynas Anysas, Mikas Dreižys, Elzė Baltrimienė ir kiti. Siekė suburti apylinkių lietuvišką jaunimą ir auklėti jį tautiška dvasia. Rūtos nariai rengė susirinkimus, šventes, ekskursijas, skaitė paskaitas, sportavo, turėjo chorą, scenos mėgėjų grupę. 1919 Rūtos susirinkime Kristupo Pauros pasakyti žodžiai Mes, lietuviai, turime atsisakyti ligšiolinio vergiško nuolankumo, išauginti prakilnią ir stiprią dvasią <…>. Mūsų pagrindas yra doroviškas ir kilnus veikimas, būtent: išsaugoti motinos kalbą, sužadinti meilę savo tautai, kilti moksle ir kultūroje <…> išreiškė draugijos veiklos kryptį. Per šventes Rūtos scenos mėgėjai vaidino Vydūno pjeses (Tėviškė, Numanė, Smarkusis Kruša, Vargšas ir besotis, Vyrai ir kitas), deklamavo eilėraščius, choras dainavo nesudėtingas dainas. Rūta aktyviai dalyvavo 1933 Kintuose įvykusiame „Santaros“ draugijų atstovų suvažiavime. 1934 Santarai apjungus krašto jaunimo organizacijas, Rūta pavadinta Santaros Kintų skyrius Rūta. Nuo tada ypač suaktyvėjo narių sportinė veikla. Imta plačiau kultivuoti lengvąją atletiką, bendrą mankštą, rikiuotės pamokas. Surengtos dviratininkų lenktynės ir kumščiasvydžio varžybos su kaimyninių skyrių santariečiais. 1935 surengta sporto šventė, 1937 – sporto stovykla pamaryje. Nariai rengdavo ekskursijas dviračiais po įdomesnes apylinkių vietas (1925 – į Ventės ragą, 1927 – į Skomantų piliakalnį ir kitur). Jie dažnai nuvykdavo į Priekulę ir dalyvaudavo ten rengiamose lietuvių šventėse, kasmet dalyvaudavo Joninių šventėse Rambyne ir Juodkrantėje, į kurią plaukdavo valtimis per Kuršių marias. 1937 savo veiklos 25-mečio proga draugijos garbės narių vardai suteikti steigėjams dr. M. Anysui ir E. Baltrimienei, tuo metu gyvenusiems Klaipėdoje, ūkininkams Mikui Dreižiui iš Kintų ir Viliui Ašmiui iš Šturmų. Rūta kasmet paminėdavo Sausio 15-ąją ir Vasario 16-ąją. Įsimintinas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio minėjimas 1938. Jame kartu dalyvavo lietuvių ir vokiečių draugijų nariai. Jie prie kare žuvusiųjų paminklo padėjo vainikus, dalyvavo mišiose ir miestelio aikštėje išklausė Lietuvos prezidento kalbą per radiją. Rūtos veikla nutrūko 1939 Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą.
Vilius Ašmys