lengvoji atletika

Mažojoje Lietuvoje populiari sporto šaka.

lengvóji atlètika, viena populiariausių krašto sporto šakų. Mažojoje Lietuvoje ją plėtojo Klaipėdos įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjunga; Klaipėdos sporto sąjunga (KSS); Männer Turnverein [Vyrų gimnastikos sąjunga], įsteigta 1901, veikusi Klaipėdoje, turėjo skyrius visame Klaipėdos krašte; Sportverein [Sporto sąjunga], žydų sporto organizacija Bar Kochba Klaipėdoje. Krašto sporto organizacijos ir klubai organizuodavo krašto lengvosios atletikos pirmenybes, kasmet rengdavo tradicinius bėgimus per Klaipėdą, pavasario ir rudens miško bėgimus. Krašte buvo daug ilgų ir trumpų nuotolių pajėgių bėgikų; vėliau radosi disko ir ieties metimo, rutulio stūmimo, šuolių į aukštį ir į tolį bei trišuolio rungčių gerų sportininkų. 1923 Klaipėdos krašto lengvaatlečiai įsitraukė į Lietuvos Respublikos sportinį gyvenimą. Nuo 1927 Klaipėdos sportininkai nuolat dalyvaudavo Lietuvoje rengiamose lengvosios atletikos pirmenybėse. Aukštų rezultatų pasiekė KSS sportininkai: Brazdeilynas nugalėjo 100 m bėgime, o Markelis pasiekė ilgai išsilaikiusį Lietuvos rekordą 3000 m bėgime. 1927 IX 11 Tilžėje įvyko pirmosios tarpmiestinės varžybos Klaipėda–Tilžė, nugalėjo klaipėdiečiai. 1934 Klaipėdos lengvaatlečiai Lietuvos pirmenybėse pasiekė 5, 1935 – net 9 Lietuvos rekordus. Dar Klaipėdos sportininkai.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Klaipėdiškis Mikas Tendys, laimėjęs bėgimo lenktynes Kauno gatvėmis, 1936 / Iš „Lietuvos pajūris“, nr. 36

Iliustracija: Kanados taurės LR gimnazijų baigiamosios varžybos Klaipėdoje, kuriose III vietą laimėjo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija, 1937 / Iš Jono Narbuto knygos „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“, II d., 1978

Klaipėdiškis Mikas Tendys, laimėjęs bėgimo lenktynes Kauno gatvėmis, 1936 / Iš „Lietuvos pajūris“, nr. 36

Kanados taurės LR gimnazijų baigiamosios varžybos Klaipėdoje, kuriose III vietą laimėjo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija, 1937 / Iš Jono Narbuto knygos „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“, II d., 1978