Klaipėdos sporto sąjunga
Klapėdos spòrto sjunga, Klapėdos gulos ir krãšto lietùvių spòrto sjunga, (KSS). Įkurta Klaipėdoje 1926 II 25. Klaipėdos sporto sąjungos tikslai: bendra ir pajėgi lietuvių sporto sąjunga; lavinti savo narius, vadovaujantis principu „sveikame kūne – sveika siela“. Klaipėdos sporto sąjunga kultivavo šias sporto šakas: gimnastiką, sunkiąją ir lengvąją atletiką, vandens, žiemos, dviračių, motociklų, automobilių, šaudymo sportą, futbolą, krepšinį, kumščiasvydį, lauko ir stalo tenisą, ledo ritulį. Klaipėdos sporto sąjunga naudojosi Klaipėdos miesto stadionu ir kareivinių kiemo aikšte. Turėjo skyrius Pagėgiuose, Priekulėje, Pašiliuose, Kalotėje ir Rusnėje. KSS nariais galėjo būti kiekvienas Lietuvos pilietis, pasižadėjęs laikytis sąjungos statuto ir gavęs dviejų sąjungos narių rekomendacijas. Klaipėdos sporto sąjungą sudarė: valdyba (5 nariai), revizijos komisija (3 nariai), garbės teismas. Sąjungos lėšos: narių mokesčiai, įvairios aukos, valdžios subsidijos, pelnas iš rungtynių, vakarų, paskaitų. Sąjungos sportininkų uniformą, ženklą ir vėliavą suprojektavo baterijos vadas majoras A. Sklerius. Sąjungos ženklas: laurų vainikas, kurio viduryje raidės KSS; geltonos spalvos vėliava, apsiūta mėlyna juosta ir su sąjungos ženklu viduryje. Įsikūrus KSS, pagyvėjo lietuvių veikla Klaipėdoje. Lietuvių jaunimas nesiblaškė po vokiečių sporto įvairius klubus bei sąjungas. 1932 Klaipėdos sporto sąjunga turėjo per 400 narių. Ji buvo priimta į Klaipėdos sporto apygardą. Klaipėdos sporto sąjungos futbolininkai, kitų sporto šakų atstovai dalyvaudavo Klaipėdos krašto ir Lietuvos pirmenybėse. 1925 sudaryta Klaipėdos sporto sąjungos futbolo komanda. Žaidėjai – J. Igovinas, L. Kudrickas, J. Racevičius, A. Saunoris, J. Gunga, V. Bajoras, A. Lekšas, Virpša, V. Trumpjonas, Puskepalaitis, S. Vilimavičius ir kiti. Buvo ir jaunių futbolo komanda. Klaipėdos sporto sąjungos futbolo komanda jau pirmais metais iškovojo Klaipėdos krašto futbolo meistro vardą. 1928 tapo visos Lietuvos futbolo meistrais (vėliau 5 kartus – Lietuvos čempionai). 1938 Kaune, Pirmojoje pasaulio lietuvių tautinėje sporto olimpiadoje, Klaipėdos sporto sąjunga futbolo varžybose užėmė I vietą. 1930 Klaipėdos sporto sąjunga surengė atskirą Klaipėdos futbolo turnyrą, lengvosios atletikos, kitų sporto rungčių varžybas. Nugalėjo Klaipėdos sporto sąjungos futbolininkai. Jie tarptautinėse varžybose gynė ir Lietuvos futbolo rinktinės vartus. Kumščiasvydis buvo klaipėdiečių mėgstamas žaidimas. Prie Klaipėdos sporto sąjungos sudarytos vyrų ir moterų komandos (jų mokytojas A. Bajoras). Klaipėdos sporto sąjungos komanda 1928–1933 iškovojo kumščiasvydžio Klaipėdos krašto meistro vardą. Šioje rungtyje pasižymėjo Gunga, Meižys, V. Bajoras, Klimkaitis, Purvinas, Nauburas ir kiti. Klaipėdos sporto sąjunga turėjo krepšinio komandą. 1937 ji tapo Klaipėdos krašto krepšinio čempione. Žymesni krepšininkai: Paberžis, Cenfeldas, broliai Saunoriai ir kiti. Daug dėmesio skirta lengvajai atletikai (pasižymėjo broliai Bruzdeilynai ir Tendys). Per 10 metų Klaipėdos sporto sąjunga lengvojoje atletikoje pasiekė 29 naujus Lietuvos rekordus. Pavasario miško bėgimus ne kartą laimėjo KSS. Pirmas atbėgdavo Klaipėdos sporto sąjungos bėgikas Bruzdeilynas, pašto tarnautojas iš Nidos. Žiemą žaistas stalo tenisas. Juo rūpinosi mokytojas A. Bajoras. Volkovas buvo puikus lauko teniso mokytojas ir žaidėjas. KSS turėjo savo artistų būrelį (1928 Klaipėdoje ir Šilutėje suvaidino S. Čiurlionienės pjesę Aušros sūnus). KSS vadovai: pirmasis valdybos pirmininkas pulkininkas leitenantas J. Vidugiris, kapitonas S. Šaulys, leitenantas A. Saunoris, kapitonas Apyrubis, kunigas V. Balandis, majoras P. Baltrūnas (paskutinis pirmininkas). KSS buvo didžiausia Klaipėdos krašto sporto sąjunga. Klaipėdos sporto sąjungos sportininkai mažlietuviai pasiekė žymių laimėjimų, garsino ir Lietuvos vardą. 1939 naciams užėmus Klaipėdą, KSS narių didžioji dalis pasitraukė į Didžiąją Lietuvą (Telšius, Tauragę, Plungę, Šiaulius, Kauną). 1939 III 22 Klaipėdos sporto sąjunga likviduota.
Dar skaitykite Klaipėdos įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjunga.
L: Apyrubis I. Klaipėdos lietuviai sportininkai didelius darbus atliko // Keleivis. 1957, nr. 1–2 (65–66); 40 metų Klaipėdos sporto sąjungai KSS // Lietuvos pajūris. 1967, nr. 1–2 (25–26).
Iliustracija: Lietuvos futbolo 1928–29 nugalėtoja – Klaipėdos įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjunga / lš Viliaus Trumpjono rinkinio