futbolas

fùtbolas (vok. Fußball), sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis ar galva atmuša kamuolį, stengdamiesi jį įvaryti į varžovų vartus. XIX a. Anglijoje, Vokietijoje futbolas įtraukiamas į mokyklų programas. 1900 Vokietijoje įkurta Vokiečių futbolo lyga (Deutsches Fußball Bund – DFB). 1903 įvyko pirmosios futbolo pirmenybės. XIX a. pabaigoje Mažosios Lietuvos miestuose futbolas tampa masiniu žaidimu ir populiarinamas mokyklose. Nuo VI klasės futbolas įtraukiamas į Vytauto Didžiojo gimnazijos kūno kultūros programą Klaipėdoje. Futbolo komandas turėjo Klaipėdos lietuvių ir vokiečių mokyklos, mokytojų seminarija. Futbolas į Klaipėdą atkeliavo XIX a. pabaigoje iš Šilutės. 1905 Klaipėdoje įvyko kelios futbolo rungtynės tarp Vyrų gimnastikos sąjungos (vok. Memeler Turnverein – MTV, įsteigta 1861 Klaipėdoje) ir vietinės seminarijos auklėtinių. Po jų daug sparčiau ėmė vystytis vejos sportas. Įsikuria nauja sporto sąjunga Rasen-Sport-Verein Prussia, kultivavusi tik futbolą. Po Pirmojo pasaulinio karo Smeltėje susiburia pajėgi futbolo komanda. 1920 įsteigta nauja sporto sąjunga Sportverein Memel, žydų sporto sąjunga, vėliau pasivadinusi Bar-Kochba. 1922 darbininkai įsteigė sporto sąjungą Freya. Visos jos turėjo futbolo komandas, kurios žaidė tarpusavyje arba su Rytprūsių futbolininkais. Pirmoji lietuvių sporto organizacija Šarūnas (įkurta 1922) turėjo kelias futbolo komandas. Klaipėdos kraštą apėmęs futbolo bumas per trumpą laiką paskatino futbolo komandų, sporto sąjungų kūrimąsi. 1924 Klaipėdos futbolo apygardoje buvo 1200 futbolininkų, 1925 – 1500. Spielvereinigung [Žaidimų klubas] turėjo 2 suaugusiųjų futbolo komandas. 1924 visos sporto sąjungos, kultivavusios futbolą, įsteigė Klaipėdos krašto sporto sąjungą (Memelländischer Sportbund). Į ją įėjo 14 lietuvių ir vokiečių sporto draugijų (1200 narių). 1936 vietoj jos sukuriama Klaipėdos krašto sporto apygarda, kuri įstojo į Lietuvos sporto lygą. Klaipėdos futbolo komandos pagal meistriškumą buvo suskirstytos į klases. Pradėtos rengti apygardos rungtynės. 1924 įsteigta futbolo komanda Septintajame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio pėstininkų pulke. Klaipėdoje nuo pat pirmųjų lietuviškų sporto organizacijų įsikūrimo, o ypač Mažajai Lietuvai susijungus su Didižiąja Lietuva (1923), sportas ir futbolas tapo politinės kovos sfera. Žaidimų klubas ir keletas kitų vokiečių sporto draugijų priešinosi bendrai vokiečių ir lietuvių draugijų sportinei veiklai. 1931 vokiečiai, kaip atsvarą lietuviškai Klaipėdos krašto sporto sąjungai, įsteigė vokiečių Klaipėdos krašto sporto sąjungą Sportbund (nuo 1938 Memeldeutscher Sportbund). Ji orientavosi į Rytprūsių sporto centrus. 1935 vokiečių organizacijos Klaipėdos krašte galutinai atsiskyrė ir nutraukė ryšius su lietuvių futbolo organizacijomis. Siekiant stiprinti Klaipėdoje ir krašte lietuvybę, buvo panaudotas ir sportas. 1926 susijungė vietinių civilių sporto organizacija Šarūnas ir Septintojo Butigeidžio pulko sportininkai, įkurdami Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą, sutrumpintai KSS – Klaipėdos sporto sąjunga. KSS tapo lietuvybės švyturiu ir simboliu Klaipėdos krašte. KSS turėjo 4 futbolo komandas: I, II, III ir I jaunių (1927 suburta ir KSS jaunučių komanda). KSS futbolo komandos branduolį sudarė kadriniai karininkai, puskarininkiai ir kareiviai. 1930 ji nugalėjo Spielvereinigung 3:1 ir tapo Klaipėdos krašto futbolo lydere. Nuo 1930 KSS futbolininkai nuolat nugalėdavo Klaipėdos vokiečių Oberlygos komandas. Klaipėdą išgarsino KSS pergalės. 1928 ji tapo Lietuvos čempionu. KSS futbolininkai dar 5 kartus (1929, 1930, 1931, 1936–1937, 1937–1938) tapo Lietuvos futbolo čempionais, 1938 – pirmosios Tautinės olimpiados nugalėtojais. KSS futbolininkai pelnė pergales ir tarptautinėse rungtynėse: 1938 nugalėjo Liepojos Olimpiją 4:3, 1931 – Tilžės Sportbundą 7:1, 1934 – anglų Orion 4:3 ir 5:1, 1937 – SSRS Marat 9:2. Jie žaidė su įvairiomis užsienio komandomis: vokiečių, latvių, estų, suomių, švedų, olandų, prancūzų, argentiniečių, čekų, austrų, vengrų, rumunų, rusų, anglų. Buvo kviečiami ir į futbolo komandas užsienyje: austrų Hakoah, Hertha, vengrų Ujpost, čekų Moravska Slavą ir kitas. Klaipėdos futbolininkai buvo kviečiami į Lietuvos futbolo rinktinę. Plėtėsi futbolo geografija. Susibūrė naujos komandos Preiloje, Nidoje, Juodkrantėje, Juknaičiuose, Vilkyčiuose, Kalotėje, Žardėje. Šios rinktinės 1934 nugalėjo KSS 2:1. 1925 Klaipėdoje įsteigta futbolo teisėjų kolegija. Klaipėdos futbolininkams tvirtėti padėjo sukurtas futbolo aikščių tinklas. 1925 įrengiamas tarptautinius standartus atitinkantis stadionas. 1939 Klaipėdoje pastatyti sporto rūmai. Iš pirmos kartos futbolininkų pažymėtini: S. Vilimavičius, V. Nopensas, K. Naujokas, G. Gvildys, Vilius Trumpjonas, J. Igovinas; vėlesnės kartos – J. Brazauskas, A. Cenfeldas, A. Vilimavičius, S. Paberžis, L. Chomičius, A. Sipavičius ir kiti. Pirmieji futbolo organizatoriai buvo Valganas, Demke, Lifšicas, lietuviai futbolininkai – karininkai A. Saunoris, V. Skaržinskas. 1945 Lietuvos futbolo čempionu tapo Klaipėdos Granitas, vėliau – Atlantas.

L: Klimkevičius A. Klaipėdos futbolo saulėtekis ir jo švyturys – KSS // Klaipėda. 1996, nr. 281; Klimkevičius A. Klaipėdos jaunių futbolo ištakos // Klaipėda. 1997 sausio 11 d., p. 15; Kleine Enzyklopädie, Leipzig, 1962, p. 333.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Vinjetė „Klaipėdos įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjunga – Lietuvos futbolo nugalėtoja“, 1931 / lš Viliaus Trumpjono albumo

Iliustracija: Klaipėdos futbolo komanda, 1927. Stovi iš kairės: S. Vilimavičius, Stasiukonis, kapitonas S. Šaulys, Vilius Trumpjonas, A. Lekšas, neatpažintasis, teisėjas Knobelis; viduryje: Vilius Bajoras, Gunga, A. Saunoris; pirmoje eilėje: L. Kudrickas, J. Igovinas, J. Racevičius / Iš Viliaus Trumpjono albumo