prūsai meno kūriniuose
prsai mẽno kūriniuosè. Nuo XVIII a. daugelyje įvairių sričių menininkų kūrinių su pagarba, romantiniu susižavėjimu vaizduotos įvairios prūsų gentys, istoriniai veikėjai bei išgalvoti personažai iš senosios Prūsos laikų. Daug dėmesio skirta prūsų herojui Herkui Mantui, išleisti romanai apie jį bei prūsų sukilimus.
Literatūra. Pirmieji istoriniai romanai apie XIII a. Prūsą parašyti Christianės Benediktės Naubert Konrad und Siegfried von Feuchtwangen, Grossmeister des Deutschen Ordens [Konradas ir Zygfridas von Feuchtwangenas, Vokiečių Ordino magistras, 1792] ir Heinrich von Plauen und seine Neffen, Ritter des deutschen Ordens [Heinrichas von Plauenas ir jo sūnėnai, Vokiečių Ordino riteriai, 1793]. L. von Baczko romanas apie XV a. pradžios Prūsiją, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Ordiną Witold, Grossfürst von Litauen. Geistergeschichte vom Verfasser des Hans von Boysen [Vytautas, Lietuvos didysis kunigaikštis. Hanso von Boyseno sakmė, 1796–1797]. Z. Wernerio drama Das Kreuz an der Ostsee [Kryžius prie Baltijos jūros, 1806]. Martynas Liudvikas Rėza 2 eilėraščiai rinkiniuose vokiečių kalba Prutena oder preussische Volkslieder und andere vaterländische Dichtungen [Prūsa arba prūsų liaudies dainos ir kitos tėviškės eilės, 1809 ir 1825] išspausdintas eilėraštis Die Ruinen von Balga [Balgos griuvėsiai, 1809], kuriame smerkti kryžiuočiai, minėtas prūsų vadas Divonis. Ernsto Theodoro Amadeaus Hoffmanno rinkinyje Sämtliche Werke išspausdinta apybraiža Die Serapions-Brüder [Serapiono broliai, 1819]. J. E. Benno pasakojo apie bandymą krikštyti prūsus XI–XII a. Das Wächterhorn zu Cussalin oder Geschichten aus alter wendischer Zeit [Sargybos ragas iš Kozalino arba istorijos iš senųjų vendų laikų, 1824]. XII a. König Burisleif und seine drei Töchter. Nach wendischen Sagen [Kunigaikštis Burisleifas ir 3 jo dukros. Pagal vendų legendas, 1828]. Evaldas parašė romaną apie Heinrichą von Plaueną Die Rabennester und Wachtelbuben [Varnalizdžiai ir putpeliautojai, 1826]. C. F. W. Borckas veikale Elisabeth von Breitenstein, Retterin des deutschen Ritter-Ordens im Schloß Wenden [Elžbieta iš Braitenšteino, Vokiečių riterių ordino Vendų pilyje išgelbėtoja, 1827] pasakojo apie XIV a. prūsus, latvius ir lietuvius. A. Mickevicziaus poema Konrad Wallenrod powiesc historyczna z dziejow litewskich i pruskich, [Konradas Valenrodas – lietuvių ir prūsų žygių istorinė sakmė, 1828]. Nežinomo autoriaus romanas apie kryžiaus žygį ir XIII a. Prūsą Radomar der Drachenkopf, oder die deutschen Ordensritter in Preußen [Radomaras Drakongalvis, arba Vokiečių ordino riteris Prūsijoje, 1830]. Th. Montanus istorinis pasakojimas König Ottokar der Stolze, oder der Böhmen Kreuzzug im Preußenlande. Historisches Gemälde der Vorzeit [Karalius Otokaras Išdidusis arba kryžiaus žygis į Prūsiją, 1830]. A. von Tromlitzo pasakojimas apie kryžiuočių karus su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste Der Ordensbruder. Erzählung aus der Mitte des 14ten Jahrhunderts [Ordino brolis. XIV a. vidurio pasakojimas, 1836]. J .A. Moshamerio istorinė novelė apie XIII a. Prūsą Der deutsche Ordensritter [Vokiečių Ordino riteris, 1839]. F. A. Lubojatzkio kūrinys apie prūsų krikštą Herkus Monte. Historische Erzählung aus der letzten Hälfte des dreizehnten Jahrhunderts [Herkus Mantas. Istorinis pasakojimas apie XIII a. pabaigą, 1840]. F. Schreiberio romanas apie Christburgo taiką Das blutende Herz von Christburg. Historischer Roman aus Preussens Vorzeit [Kraujuojanti Christburgo širdis. Istorinis romanas iš Prūsos praeities, 1841]. F. W. F. Rekowskio pasakojimas apie kryžiuočius XIII a. pradžioje Balgowe. Historisch-romantisches Gemälde [Balga. Istorinis-romantiškas paveikslas, 1844]. F. von Sommerio romanas apie prūsus ir Ordino didįjį magistrą Konrad von Wallenrode, Hochmeister des Deutschen Ordens. Ein historischer Roman nach Quellen bearbeitet [Konradas von Valenrodas. Istorinis romanas, 1844]. Satori-Neumanno romanas apie XIV a. Prūsiją ir Žalgirio mūšį Das Schloss in Marienburg [Pilis Marienburge, 1852]. A. von Ungern-Sternbergo romanas apie Ordino didžiuosius magistrus Heinrichą von Plaueną ir Ulrichą von Jungingeną Prūsijoje Die Ritter von Marienburg [Marienburgo riteriai, 1853]. J. Burowo romanas apie Torunės vyskupą Tilemaną von Wegę Ein Bürgermeister. Geschichtlicher Roman [Burmistras. Istorinis romanas, 1862]. W. J. A. V. Tettau, J. D. H. Temme parengė Die Volkssagen Ostpreussens, Litthauens und Westpreussens [Rytprūsių, Lietuvos ir Vakarų Prūsijos sakmės, 1837]. A. Prowės pasakojimas apie Kulmo vyskupą iš Olyvos, XIII a. Prūsą Bischof Christian, der Schöpfer Preußens [Vyskupas Kristijonas, Prūsijos kūrėjas, 1872]. C. Quandto pasakojimas apie prūsus XVI a. Verschlossene Türen [Užrakintos durys, 1874] ir Im alten Preußen [Senojoje Prūsoje, 1875]. G. Freytagas Die Ahnen [Protėviai, 1872–80]. F. Sonnenburgas pasakojo apie Ordiną Prūsijoje Der Goldschmied von Elbing. Erzählung aus der Zeit des deutschen Ordens [Auksakalys iš Elbingo. Vokiečių ordino laikų pasakojimas, 1878]. W. Grothes istorinis romanas Bartholomäus Blume, der Bürgermeister von Marienburg [Bartolomėjus Bliumė, Marienburgo burmistras, 1879]. Ernsto Wicherto romanas Heinrich von Plauen (1881) istorinėmis Prūsijos temomis. E. Hartneris pasakojo apie kryžiuočius Prūsoje Unter dem schwarzen Kreuz [Po juodu kryžiumi, 1883]. F. Dahno romanas apie XII–XIII a. kryžiaus žygius į Palestiną ir Prūsą Die Kreuzfahrer. Erzählung aus dem dreizehnten Jahrhundert [Kryžiuočiai. XIII a. pasakojimas, 1884]. R. Genee pasakojo apie Kryžiuočių Ordiną XV a. ir Žalgirio mūšį knygoje Marienburg (1884). P. Blocko romanas Am Leuchtturm. Eine Geschichte aus Preußens traurigen Tagen [Švyturyje. Prūsijos liūdnų dienų pasakojimas, 1888]. G. Samarowas pasakojo apie Prūsą Die Ritter des deutschen Hauses [Vokiečių namų riteriai, 1889]. E. Wicherto romanas apie XV a. Torunėje, Prūsijoje gyvenusį Tilemaną iš Wegės Tileman vom Wege (1890). M. Frey pasakojo apie XV–XVI a. Vokiečių ordiną, prūsus ir lenkus Der rote Adler auf der Marienburg [Raudonas erelis virš Marienburgo, 1893]. J. W. O. Richterio romane pasakota apie trisdešimtmetį karą, Torunės 2-ąją taiką Wie Westpreussen an Polen fiel. Eine Geschichte aus der Zeit des Verfalls des preussischen Ordensstaates [Kaip Vakarų Prūsija Lenkijai teko. Ordino laikų pasakojimas, 1893]. M. Springbornas pasakojo apie prūsų sukilimą Herkus Monte: Eine Erzählung aus Altpreussens Vorzeit [Herkus Mantas: senosios Prūsos laikų pasakojimas, 1897, lietuviškas vertimas – Paskutinis prūsų sukilėlis, 1991]. F. R. Grünhagelio romane pasakota apie X a. misiją krikštyti prūsus Um die Märtyrerkrone. Historische Erzählung zum Gedächtnis des ersten Preußenmissionars Bischof Adalbert von Prag [Kankinio vainikas. Istorinis pasakojimas apie pirmąjį prūsų misionierių vyskupą Adalbertą iš Prahos, 1902]. K. Berkowo romane Der Schatten [Šešėlis, 1904] rašyta apie XV a. vokiečių žemes ir Žalgirio mūšį. M. von Wittenas pasakojo apie XIII a. Prūsą Nach Ostland wollen wir reiten! [Į Rytus norime joti, 1909]. F. Naboro pasakojimas apie XII–XIV a. Prūsą Die Marienritter. Erzählung aus dem 13. Jahrhundert [Marijos riteriai. XIII a. pasakojimas, 1915]. M. Worgitzkio drama Hercus Monte (1916) ir Wolf der Struter. Erzählung aus der Zeit der Eroberungskämpfe des Deutschritterordens in Ostpreußen [Vilkas... Vokiečių riterių užkariavimo laikų Rytprūsiuose pasakojimas, 1934]. R. Laucknerio drama Predigt in Litauen [Pamokslas Lietuvoje, 1919] bei tragedija Der letzte Preusse [Paskutinis prūsas, 1937], drama Herkus Monte und der Ritter Hirtzhals [Herkus Mantas ir riteris Hirtzhalsas, 1938]. F. Kliche pasakojo apie XIII a. vidurio Herkaus Manto sukilimą ir popiežių Urboną IV Deutschritter, Kreuz und Schwert [Vokiečių riteris, kryžius ir kalavijas, 1920]. Walterio Haricho eilėraščiai Gedichte [Poema, 1921]. A. Raykowskos-Didzun istorinis pasakojimas apie XIII a. Prūsiją ir Kulmą Die Frauen von Kulm. Roman aus dem deutschen Ordenslande [Kulmo moterys. Vokiečių Ordino žemių romanas, 1924]. W. Jansenas romane Geier um Marienburg [Maitvanagiai prie Marienburgo, 1925] rašė apie Heinrichą von Plaueną ir Žalgirio mūšį. W. Kotzdes romano tema – panaši Die Burg im Osten. Das Schicksal einer Ritterschaft [Pilis rytuose. Riterių likimas, 1925]. Alfredo Brusto romanas Die verlorene Erde [Prarasta žemė, 1926]. J. Brehmo istorinis pasakojimas apie senųjų prūsų nukariavimą Götterdämmerung und Kreuzessieg. Geschichtlicher Roman aus Altpreußens Vergangenheit [Dievo sutemos ir kryžiaus žygis. Istorinis romanas iš Prūsos praeities, 1929]. H. Schmökelis pasakojo apie XIII a. Prūsą Wo die Weichsel wogt... Erzählung aus ostmärkischer Vergangenheit [Kur Vysla banguoja. Pasakojimas iš Rytų pakraščių senovės, 1929]. Maironio poemoje Jaunoji Lietuva (1907) bei dramoje (librete) Nelaimingos Dangutės vestuvės (1930) minėti prūsai, Vaidevutis (žodis Prūsai vartotas Vokiečių ordino žemės prasme). Fritzo Kudnigo eilėraščių rinkiniai apie Rytprūsių gamtą (1926–1935). Johno Williamo Piersono pasakojimas apie Herkų Mantą ir jo vadovaujamą prūsų sukilimą Heinrich Monte, oder die Kreuzritter in Preußen und Litauen [Herkus Mantas, arba Kryžiuočiai Prūsoje ir Lietuvoje, 1872], šia tema rašė ir Botho Heinrich von Keyserlingkas Monte, der Rebell. Aufstand in Preußen um 1260 [Sukilėlis Montė. 1260 sukilimas Prūsijoje, 1936, liet. vertimas, 1936] bei H. Baueris Götter kämpfen [Dievai kovoja, 1936]. Agnes Miegel poemos apie senuosius prūsus Herzog Samo, Eine Totenklange. G. Frey pasakojimas apie Žalgirio mūšį Deutschherren. Ohne Wurzel – Spreu im Wind. Roman [Vokiečių ponai. Be šaknų – pelai vėjyje, 1936]. D. Ulmer-Stichelio romanas apie šventąją Dorotėją iš Prūsijos Die Frau aus Montau. Das Leben der Dorothea Swartze [Moteris iš Montau. Dorotėjos Swartze gyvenimas, 1937]. I. Schönhoff-Riem pasakojimas apie Kryžiuočių ordiną Prūsijoje XV a.Die Burg. Vom Ringen um das deutsche Bollwerk im Osten [Pilis. Vokiečių tvirtovių žiedas rytuose, 1939]. H. Franckas romane Der Wald ohne Ende [Miškas be galo, 1941] rašė apie Ordiną XV a. ir Žalgirio mūšį. Vinco Mykolaičio-Putino dramatizuota 4 veiksmų poema Skalvių mergelė (apie 1944). Juozo Grušo sukurta drama Herkus Mantas (1957) bei pagal ją 1972 Lietuvos kino studijoje pastatytas 2 dalių filmas Herkus Mantas (scenarijus S. Šaltenio). Juozo Tysliavos 8 dalių eilėraščių rinkinys Tawa nouson (kiekviena dalis pradėta sakiniu iš prūsų katekizmo) (1967), iliustruotas grafiko T. Valiaus. T. Chruscievskio eilėraščių rinkinys Žodis prūsų kunigaikščiams (1971). H.Gerlacho esė Nur der Name blieb. Glanz und Untergang der Alten Preussen [Tik vardas išliko. Senųjų prūsų spindesys ir žlugimas, 1978]. S. Nėries poemoje Mama! Kur tu? (1980) yra posmas apie Herkų Mantą. V. Brendžiaus rinkinyje Po klajonių ženklu (1984) išspausdintas eilėraštis Prūsams. J. Apučio apysakoje Skruzdėlynas Prūsijoje (1989) minėtas senųjų prūsų būdas. Kazio Bradūno eilėraštis Paskutinis prūsas (1990). Birutės Baltrušaitytės eilėraščių rinktinė Lietuvininkų ir prūsų žemėj (1991) iliustruota Evos Labutytės; jos apsakymai Malda sausio naktį; Glapas; Kas gali nutikti nemokančiam rašto, arba – nestovėk, stuobry, kaimo akivaizdoj (1985), Austomas (1981), apysaka Keliai (1998). A. Šmulkščio knyga Negirdėtos neregėtos pasakos (1994) išspaustos kelios prūsų, jotvingių, kuršių pasakos. J. Sajausko knyga Prūsija (1994) pasakojama apie prūsų kovas. V. Šopio ir R. Milukienės eilėraščių ciklas (rašytas 1984–1997) Po skylėtu Prūsijos dangum (1998), paremtas įspūdžiais iš kelionės pėsčiomis po Karaliaučiaus kraštą (1984). S. Gedos eilėraščių rinkinys Jotvingių mišios (1997). Eduardo Juchnevičiaus eilėraščiai Prūsijos krikštai su autoriaus linoraižinių iliustracijomis (1999). R. Granausko apysakos Jaučio aukojimas (pagal Luco Davido kroniką) veiksmas vyksta XVI a. Sembos pajūryje, Rantavoje; pagrindinis veikėjas – prūsų žynys Supletas (Suplytas) (1999). Knygos Užmirštieji prūsai sudarytojai V. Šimėnas ir V. Kulakovas (1999) išspausdino Rytprūsių sakmes bei žmonių pasakojimus. V. Rėkaus istoriniame romane Kryžius (2000) ir apysakoje Jotvi, juosk (2002) siekta atskleisti jotvingių gyvenimą. V. Talačkos istorinių romanų Mantas (1991) bei Notangas (2001) pasakojimai vyksta Rytprūsiuose, kur Herkaus Manto sūnus vadovavo sukilimui. J. Bobrowskio eilėraščiai Mirusi kalba, Sarmatijos lyguma, Senprūsių elegija, Sembos sukilimas 1525 metais. E. Kelmicko rinkinyje išspausdintas eilėraštis Skalviai.
Iliustracija: Martyno Liudviko Rėzos knygos „Prutena“, išleistos Kaliningrado (Karaliaučiaus) leidykloje, viršelis, 2005
Iliustracija: Birutės Baltrušaitytės knygos „Lietuvninkų ir prūsų žemėj“, viršelis, 1991
Iliustracija: Adomo Mickevičiaus knygos su poemomis „Gražina“ ir „Konradas Valenrodas“ antraštė, 1958
Iliustracija: Vitalijaus Šopio ir Reginos Milukienės knygos „Po skylėtu Prūsijos dangum“ antraštė, 1998
Iliustracija: Juozo Tysliavos knygos „Tawa nouson“ viršelis, 2001
Iliustracija: Estampas „Prūsijos atminimui I“, 1988
Iliustracija: Estampas iš ciklo „Prūsų dievai. Perkūnas“, 1998
Iliustracija: Estampas iš ciklo „Palikimas“, 1998
Iliustracija: Estampas iš ciklo „Prūsijos atminimui“, mišri technika, 50×36, 1988–2001
Iliustracija: „Prūsai“, XIX a. / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio
Iliustracija: „Prūsai“, XIX a. / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio
Muzika: B. Kutavičiaus oratorija Iš jotvingių akmens (1983). Klaipėdos muzikiniame teatre pastatyta (1997) G. Kuprevičiaus 2 veiksmų opera Prūsai.
Dailė: Johanneso Wilhelmo Heydecko istorinė drobė Balgos pilis. T. Valiaus 70 iliustracijų J. Tysliavos eilėraščiams Tawa nouson. Evos Erikos Labutytės estampai ir miniatiūros: Prūsų žodžiai I–VI (iškilioji spauda) (1982); Prūsų atminimui I–IV (1988); Atmintis I–XII (1992); Palikimas I–IX (1998); Runų raštas I–VI (1998); Prūsų dievai I–III (1998); Kelionė po prūsų žemę I–II (2000; visi mišri technika) ekslibrisai Lietuvininkų ir prūsų žemėj (1991); piešiniai: Vilius Abelis – prūsų raštijos kūrėjas (mišri technika) (1979); Iš senų knygų… (mišri technika) (2003); sukurta emblema Prūsos klubui. Sofija Kanaverskytė: Kuršių ainiai, Vėliava (1990), sukurta apie 40 prūsų kostiumų teatrui. Algirdas Griškevičius: molbertiniai paveikslai Susitikimas Rytprūsiuose (1991). Sigitos Kišonaitės-Anžienės ekslibrisai, atvirukai. Brigittės Ludszuweit-Willmann piešiniai Rytprūsių tema (1993–2000). Juozas Griušys – Herkaus Manto žūtis (1997), Pranas Grušys – Herkaus Manto sukilimas (1997). E. Juchnevičius –linoraižinių ciklas (1999) Prūsijos tema jo eilėraščių knygoje. Arvydas Každailis iliustravo Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kroniką (80 pav.; ofortas; 2002). R. Borisovo paveikslai, išleisti atvirukų rinkinyje Mano Rytprūsiai (2002). Edvardo Malinausko darbai kuršių tema.
Skulptūra: V. Mačiuikos skulptūra Karžygys (Herkus Mantas; 1983) Klaipėdoje, Herkaus Manto gatvėje, A. Indrašiaus skulptūra Herkui Mantui Sukapotas žaltys (1993) Narkyčiuose.
L: Rankl M. Prussen und Litauer als „edle Wilde“// Baltisch-deutsche Sprachen- und Kulturenkontakte in Nord-Ostpreussen. Essen, 2002, p. 129–142; Barūnaitė-Willeke A. Die Prußen in der deutschen Literatur seit der Romantik // Lietuvių kultūros institutas, Suvažiavimo darbai 1992, p. 7–28; Beutner B. Die Darstellung der Prußen im Werk Agnes Miegel // Tolkemita-Texte. Nr. 58. Dieburg, 2000.
MLEA
Audronė Kaukienė
Iliustracija: Prūsų dievai. Patolla, 1998. Mišri technika, 50×35
Iliustracija: Iš ciklo „Prūsų atminimui“ III, 1988. Mišri technika, 50×36