Botho Heinrich von Keyserlingk

Keyserlingk Botho Heinrich von (Botas Heinrichas fon Káizerlingas) 1895 X 15 Karaliaučiuje ?, vokiečių rašytojas. Didikas, grafas. Kilęs iš garsios giminės. Parašė romaną Monte, der Rebell. Aufstand in Preußen um 1260, 1936 [Sukilėlis Montė. Sukilimas Prūsijoje 1260; į lietuvių kalbą išversta 1937]. Romano apie Didįjį prūsų sukilimą (1260–1274) centre – žymiausias prūsų vadas Herkus Mantas (Hercus Monte) ir Kryžiuočių ordino riteris Hirtzhalsas. Šie Petro Dusburgo kronikos personažai buvo patekę į vėlesniųjų laikų vokiečių kronikas, į XIX a. vokiečių grožinės literatūros kūrinius. Iki Keyserlingko savo prozos kūriniuose šių 2 asmenybių santykius nagrinėjo Franzas Lubojatzky, Johnas Williamas Piersonas, M. Springbornas. Romano idėją Keyserlingkas paraboliškai nusakė prologe. Darbštūs žemdirbiai (prūsai) myli savo tėvynę, tačiau į jų kraštą ateina svetimieji (kryžiuočiai), kuriems reikia erdvės. Nugali stipresnieji – atėjūnai. Tačiau nugalėtųjų ir nugalėtojų kraujo ryšys sukuria naujo žmogaus tipą ir padaro krašto dvasią nemirtingą (šios idėjos atgarsis nuskamba ir priešmirtiniuose Hirtzhalso žodžiuose). Parodoma prūsus ir vokiečius esant lygiaverčiais priešais ir kad naujasis tikėjimas prūsų žemėje ne visada buvo skleidžiamas krikščioniškomis priemonėmis. Lygiaverčius išmintimi Keyserlingkas parodo ir aukštuosius pagonių bei krikščionių dvasininkus. Kitų svarbiausių personažų vardai paimti t. p. iš Petro Dusburgo (Auktumo, Samile ir kt.). Prūsų kultas kuriamas remiantis ir Petru Dusburgu, ir Simonu Grunau (Romowe, Kriwe, Kriwe Kriwaito, Waidelotten). Romano pasakotojas viską žinantis, šviečiamųjų pažiūrų. Klasicizmo ar švietimo amžiaus literatūros poveikį rodo personažų vienpusiškumas, stiliaus retoriškumas, patosas. Siužetinė Herkaus ir Katharinos meilės linija primena riterių romaną ar poemą, kur jaunuolių meilei trukdo skirtingas tikėjimas. Keyserlingko romane yra ir nuotykių romano elementų (belaisvės išvadavimas). Kai kuriuos Keyserlingko romano motyvus pakartojo lietuvis rašytojas Juozas Grušas dramoje Herkus Mantas (1957).

L: Gothaisches Genealogisches Taschenbuch der Gräflichen Häuser. Gotha, 1933. Teil B; 2.

Jurgis Mališauskas

Iliustracija: B. H. Keyserlingko knygos „Sukilėlis Montė“ antraštinis lapas, 1937