profesionalioji architektūra

profesionalióji architektūrà. Nuo XIII a. vidurio Kryžiuočių ordino valstybėje išsimokslinę specialistai pagal Vakarų Europos ir kitus pavyzdžius projektavo bei statė pilis, bažnyčias, miestų svarbiausius pastatus, bet krašte vyravo liaudies architektūra. Ilgainiui profesionaliosios architektūros veiklos mastai plėtėsi – projektuotos dvarų sodybos, įvairūs pastatai atskirose vietose. XIX a. griežčiau reglamentuojant statybų procesą vis daugiau pastatų bei sodybų kaimuose statyta pagal parengtus profesionaliosios architektūros projektus. Planuota miestai bei jų dalys, rengti inžineriniai įrenginių projektai. Vakarų Europoje lavinęsi projektuotojai Mažojoje Lietuvoje projektavo pagal anuomet vyravusius architektūrinius stilius bei stilistines kryptis, naujovės ir mados iš Vakarų greitai pasiekdavo kraštą. Kartu profesionaliosios architektūros įsivyravimas lėmė krašto gyvenviečių kosmopolitizavimą, lietuvininkų etnokultūrinių bruožų nykimą, savaip padėjo germanizacijai.

Dar skaitykite: architektūra, architektai, modernizacija, modernioji architektūra.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Dvaro gyvenamasis namas Kinčiuose, Ragainės apskritis, 1996

Iliustracija: Proginės dvaras, 1915 / Iš MLEA