prieglaudos

preglaudos (elgetynai) Prūsijoje steigtos jau XVIII a. pradžioje, dėl draudimo elgetauti ir prieglaudų reikalu paskelbus 12 karaliaus įsakų (pvz., 1725 VI 21). 1748 IV 28 įsaku nustatyta, kad elgetoms turi būti visiškai uždrausta prašinėti išmaldos. Valstiečiai ir miestiečiai turėjo sudaryti kasą (ubbagų skarbniczią) elgetoms (ubbagams) šelpti, gaudyti ir pristatyti juos į valdžios įstaigas. Joks valdininkas ar kunigas be karaliaus sutikimo negalėjo jokiam žmogui (net ir padegėliui) išduoti leidimo elgetauti. Našlaičiai turėjo būti nugabenami į sirratų nammus arba Szpitoles. Rytprūsiuose 400 vietų elgetynas 1794 atidarytas Tepliavos pilyje (Tepliavos elgetynas). Jis buvo svarbiausia prievartinė prieglauda krašte nusenusiems kariams, elgetoms, benamiams ir darbo vengusiems valkatoms. Elgetynas išlaikytas surinktais iš gyventojų pinigais, aukomis ir dovanomis; jų neužtekus paremdavo valstybė. Gyventojai privalėjo gaudyti elgetas ir nemokamai pristatyti juos į elgetyną. Žemės ar turto paveldėtojai privalėjo senus ir paliegusius gimines aprūpinti ir išlaikyti; jie negalėjo leisti seniems žmonėms elgetauti ar atiduoti juos į elgetyną. Elgetų gaudymas, įkurdinimas ir prieglaudos vidaus gyvenimas rėmėsi prievarta ir griežtomis bausmėmis. XIX a. vis daugiau dėmesio skirta našlaičiams ir kitiems vaikams. Prieglaudas steigė įvairios institucijos, organizacijos bei privatūs asmenys, o ypač krašto Bažnyčia. Prie provincijos sinodo veikė Ständige Kommission zur Förderung der Vereine und Anstalten der christlichen Liebestätigkeit [Krikščioniškojo gailestingumo draugijų bei prieglaudų vystymo nuolatinė komisija]. Našlaičių bei pamestinukų prieglaudos veikė Friedlande, Geldapėje, Gropiškiuose, Gastose, Lenkviečiuose, Meldynuose, Klaipėdoje, Mažuosiuose Prūšiliuose, Ragainėje ir kitur. 1893 jose gyveno 433 berniukai ir 122 mergaitės, dar 250 ir 57 buvo priglaudusios šeimos. 1896 Rytprūsiuose veikė 37 našlaičių bei pagedusių vaikų prieglaudos ir pataisos namai (globota 1150 vaikų), provincijos našlaičių vaikų globos susivienijimas. Vaterländischer Frauenverein [Tėvynės moterų draugija] globojo vaikus Nordenburge, Fischhausene ir kitur. 1903 Rytprūsiuose buvo 607, 1913 – 1160 prieglaudų globotinių. XIX a. Rytprūsiuose veikė 3 kurčnebylių prieglaudos, po Pirmojo pasaulinio karo – Tilžėje ir Karaliaučiuje (nuo 1911). Prieglaudose dirbo ir lietuvių kilmės pedagogai. Pvz., Unguroje bei Tilžėje kurčnebylius mokė Emilis Peškys (Peschkies, 1874–1878), Ernstas Varštaitis (Warstat, 1879–1893), Ferdinandas Didžys (Didschies, 1883–1902), Gustavas Damašūnas (Damaschun, 1897–99), Fritzas Zaunius (Saunus, 1903–15, žuvo Pirmojo pasaulinio karo pradžioje), Fritzas Endruvaitis (Endruweit, nuo 1904). Prieglaudos veikė įvairiose vietovėse. Alnoje nuo 1852 veikė mergaičių gelbėjimo prieglauda Bethesda, prižiūrėjusi 13, vėliau 26 globotines. Dumnavoje 1890 pastatyta prieglauda 40 augintinių. Fischhausene 1858 įkurtas Haus der barmherzigen Liebe [Gailestingosios meilės namai] 35 našlaitėms. Friedlando diecezijoje 1887 įkurti vaikų gelbėjimo namai. Geldapėje nuo 1868 I 8 veikė našlaičių prieglauda (siratų butas ) 57 mergaitėms (kai kurioms iš jų teko pataisos namų režimas). Girdavoje nuo 1824 veikė Verein zu Gerdauen zur Unterstützung und Erziehung armer Kinder beiderlei Geschlechts [Girdavos abiejų lyčių vargšų vaikų globos ir auklėjimo draugija], vėliau Kreis-Verein zu Gerdauen zur Erziehung verlassener Kinder [Girdavos apskrities pamestinukų globos draugija], kurios stengėsi tokiems vaikams surasti įtėvius. Gumbinės apskrityje veikė našlaičių prieglauda ir pataisos namai Mažuosiuose Prūšiliuose St. Johannisstift [Švento Jono prieglauda], našlaitynas Serpentuose Daheim [Gimtinė] 28 mergaitėms. Įsrutyje nuo 1845 veikė kūdikių prieglauda, 1910 iš jos 284 globotinių buvo išaugę 59 amatininkai, 3 pirkliai, 176 darbininkai, 8 tarnautojai. Ylavoje po šiltinės ir choleros epidemijų 1872 įsteigta M. Liuterio našlaičių prieglauda (apskrities sinodo prieglauda) išlaikiusi 61 vaiką. Karaliaučiuje 1701 karūnavęsis Friedrichas I paskyrė lėšų vargšų namų statybai, 1703 įsteigė našlių ir neturtėlių prieglaudą, 1707 – t. p. ir Knypavoje, nuo 1711 steigtos ir prieglaudos studentams (pvz., 1854 pastatytas Rhesianumas už Martyno Liudviko Rėzos lėšas), 1712 įsteigta šeimų prieglauda, 1758 prieglauda kilmingoms panelėms, 1805 įsteigta moterų prieglauda, 1838 – senelių prieglauda, 1857 veikė invalidų prieglauda (didžioji špitolė), nuo 1884 bendrija Kinderhort [vaikų prieglauda] globojo 460 vaikų, dar veikė privačios vaikų prieglaudos, 1879 veikė beglobių vaikų ir kurčnebylių prieglaudos, 1886 – tarnaičių prieglauda, 1892 (ar 1880) – puolusių merginų namai (vok. Magdalenenstift) ir kita. 1916 vien Karaliaučiaus pirklių draugija išlaikė 38 prieglaudas, kitas rėmė įvairios institucijos. Klaipėdoje įvairiu laiku veikė daug įvairios paskirties prieglaudų, namų benamiams vaikams; ne tik vargšų, bet ir pasiturinčių žmonių prieglaudos. Miesto prieglaudose lietuvininkai ir vokiečiai paprastai būdavo apgyvendinami atskirai. Veikė ir vadinamieji darbo namai su nemažu žemės sklypu; jų gyventojai būdavo išlaikomi, bet privalėjo dirbti ir duoti prieglaudai pajamų. Aktyviai labdara užsiiminėjo bažnyčios, religinės sektos, įvairios organizacijos; prieglaudas remdavo pirkliai, valstybė. 1715 atsidarė viena iš pirmųjų 2 kambarių prieglaudų, sunaikinta rusų artilerijos per Septynerių metų karą. 1781 pastatyta nauja prieglauda Krūmamiestyje. XVIII a. pradžioje už Malūnų vartų pastatyta pagrindinė Frydricho prieglauda (veikė iki XX a. pradžios), kurioje gyveno apie 50 vargšų. XVIII a. II pusėje atsirado specialių prieglaudų: reformatų parapijos kunigų našlių, kelios pirklių našlių ir kitokios. XIX a. prie Klaipėdos miesto tarybos sudaryta speciali komisija rūpintis vargšais. 1825 įkurta našlaičių prieglauda (biednųjų kūdikių butas). 1856 Vitėje pastatyta nauja prieglauda (32 nedideli butai, nugriauta 1889). Po 1854 miesto gaisro iš pirklio J. L. Vynerio (Wiener) palikimo Naujamiestyje nupirkti keli sklypai prieglaudai statyti. 1863 pastatyta dviaukštė mūrinė pirklių prieglauda (136 vietos). 1864 pastatyta dviaukštė prieglauda-mokykla 20 mergaičių, pavadinta fundatoriaus J. L. Vynerio vardu. 1878 išaugo nauja dviaukštė pirklių našlių prieglauda. Pirmasis darbo namas (vok. Asylhaus) įkurtas 1857. Vėliau tokiu paversta ir 1877 pastatyta dviaukštė senelių prieglauda. Klaipėdoje buvo keletas vadinamųjų šeimyninių namų, kur gyveno neturtingos šeimos. 1871 miestas pastatė šeimyninę dviaukštę prieglaudą, apie 1873 perdavė Vargšų globos draugijai; XX a. pradžioje čia gyveno per 100 žmonių. 1937 minėta Vaikų gelbėjimo įstaiga, kuri turėjo porą prieglaudų; XX a. pradžioje už geležinkelio stoties ši draugija pastatė naują dviaukštę vaikų prieglaudą mokyklą, vienaaukštį našlaityną. 1904 magistratas pastatė prieglaudą seniesiems amatininkams, 1905 – puolusioms merginoms, beturčių prieglaudą siekta įkurti Budsargės dvare. 1911 pastatyti priemiestiniai poilsio namai Giruliuose, kur vasarą ilsėdavosi neturtingi vaikai iš visos Gumbinės provincijos. Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos apskrityje „Sandora“ įsteigė ir išlaikė prieglaudas Plikiuose (1926–1934), Laugaliuose (Laugaliai (4), Laugalių (4) senelių ir našlaičių prieglauda). Lenkviečiuose nuo 1874 veikė privati mergaičių prieglauda (siratbutis, mergelių užauginimo butas), išsilaikiusi iš ūkio darbų, jiems vadovavo Perplys (D. Perplies), kunigas Albertas Hammeris. Meldynų (1) našlaičių prieglauda Bethanien įsteigta 1872 (1891 turėjo 128 globotinius), o auklėjimo sodyba Emmaus – 1898; abi turėjo nemažus žemės sklypus žemės ūkio darbams. Obeliškiuose 1888 IX 1 atidaryta našlaičių prieglauda 24 mokyklinio amžiaus berniukams. Pabėtuose 1893 įkurta Sembos berniukų našlaičių prieglauda. Ragainės našlaičių prieglauda (užauginimo butas) minėtas 1883. Parapijos vaikų globos draugija (užauginimo draugystė) Lerchenberge išlaikė prieglaudą, XX a. pradžioje pastatyti nauji pastatai. Romintos vaikų prieglaudą globojo ten medžioti atvykdavęs Vokietijos kaizeris Wilhelmas II. Šventapilės prieglauda rūpinosi neturtingų tėvų vaikais, 1888 veikė prie Šventojo Jurgio (Georgo) ligoninės. Tilžėje po nederliaus metų 1847 I 1 atidaryta sriubos prieglauda (vok. Suppenanstalt) žiemą maitino po 500 žmonių. 1847 vasarį įkurta Hülfs-Verein zur Erziehung armer Kinder [Vargšų vaikų priežiūros draugija] elgetaujantiems vaikams; svarstytas prieglaudos įsteigimas. 1849 III 30 įkurta Armen-Wohlfahrts Verein [Vargšų gerovės draugija] nuomojo patalpas prieglaudai, 1850 pradžioje pasistatė naują pastatą. 1851 privati draugija pastatė vargšų prieglaudą (vok. Armen-Erziehungs und Beschäftigungshaus), išplėstą 1908. 1853–1854 Erziehungsverein [Priežiūros draugija] globojo 29 berniukus ir 11 mergaičių. 1854–1855 veikė Armen-unterstützungsverein [Vargšų pagalbos draugija]. 1855 V 15 susijungus 2 draugijoms įkurta Armen-Unterstützungs und Erziehungsvereins. Kurtos ir kitos draugijos su prieglaudomis. 1865 įkurti miesto slaugos namai (vok. Städtischen Heilanstalt), nuo 1859 veikė miesto prieglauda (vok. Städtischer Stift), privati prieglauda (vad. Hoffmannsche Stift), nuo 1878 moterų draugijos prieglauda, nuo 1879 mergaičių prieglauda Augusta-Mädchenstift, 1883 pastačiusi prieglaudos statinius. 1872 Tilžės moterų draugija įkūrė Kleinkinderbewahranstalt [Kūdikių prieglaudą]. XIX a. pabaigoje Armen-Erziehungsverein [Vargšų globos draugija] prižiūrėjo 32 vaikus. Iš 240 berniukų – prieglaudos globotinių iki 1889 IV 1 tapo: batsiuviais – 40, siuvėjais – 14, staliais – 10, dažytojais – 9, šaltkalviais – 9, varkaliais – 8; iš 132 mergaičių dauguma tapo tarnaitėmis ar siuvėjomis. 1904 įsteigta beturčių prieglauda (vargdienių butas). 1908 pastatyta 40 vietų prieglauda vaikams, 1910 – moterims ir senoliams. Po Pirmojo pasaulinio karo Tilžės kurčnebylių prieglauda (veikusi nuo 1907, turėjusi 154 globotinius ir 21 mokytoją) tapo krašte pagrindine [vok. Provinzialtaubstummenanstalt]. Unguros luošų vaikų (krepelių) prieglaudoje 1912–14 gydėsi Ieva Simonaitytė. Apskrityje dar veikė Rosengarteno našlaitynas 33 mergaitėms, prieglaudos Benkaimyje ir Mažuosiuose Jeručiuose. Vėluvoje nuo XIX a. pabaigos veikė žemės ūkio, vėliau merginų mokykla su prieglauda-internatu. Verdainėje nuo 1896 veikė evangelikų našlaitynas 32 berniukams ir mergaitėms, globotas vyskupo T. G. Strucko. Žintuose XIX a. veikė apskrities našlaitynas.

Dar skaitykite: Sandoros prieglaudos, Priekulės prieglaudos, leprozoriumas.

L: Hundert Jahre Provinzial Taubstummen-Anstalt. Angerburg–Tilsit. Ostpreußen. 1833–1933. Tilsit, 1933; Mignat J. Der Kreis Goldap. Würzburg, 1965, S. 181–189; Hubatsch W. Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens. Bd. I. Göttingen, 1968, S. 342–343, 346–347; Tatoris J. Senoji Klaipėda. V., 1994, p. 218–222; Rothe W. Kirchspiel Tollmingkehmen im Landkreis Goldap in Ostpreußen. Bd. I. 2005, S. 126–127.

Algirdas Žemaitaitis

Martynas Purvinas

Martin Buddrus

Iliustracija: Klaipėdos miestiečių šeimyninė prieglauda, 1871 / Iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo

Iliustracija: Mielaukių našlaičių prieglauda, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Ylavos senelių prieglauda, iki 1944 / Iš MLEA