„Sandoros“ prieglaudos

„Sándoros“ preglaudos. 1926 „Sandoros“ draugija įrengė senelių ir našlaičių prieglaudą Plikiuose (Klaipėdos apskrityje) iš krašto direktorijos išnuomotame name. 1926 čia glaudėsi 3 invalidai vaikai ir keletas našlaičių, 1928 – 32, 1930 – 30 (8 vaikai ir 22 suaugusieji), 1932 – 32 įnamiai, tarp jų – seneliai, invalidai (kurčnebyliai, neregiai, silpnapročiai, judėjimo ir kitų negalių kamuojami), našlaičiai. Vaikus prižiūrėjo slaugė, o senelius ir invalidus – prieglaudos motina Ašmonienė. Ūkį (5 ha žemės, 1 karvė, 2 kiaulės) tvarkė ūkvedys Blyžė. Dalį darbų pagal išgales dirbo patys prieglaudos įnamiai. Siekdamas surinkti lėšų prieglaudos išlaikymui Sandoros pirmininkas Vilius Gaigalaitis per savo laikraštį „Pagalba“ kreipėsi į krašto gyventojus, prašydamas paramos: Mieli broliai ir sesers padėkite mums dėl Kristaus meilės, laikykite Plikių priglaudą kaip savo meilės namus ir pasirūpinkite dėl jų visi. Pinigai rinkti per naminę rinkliavą iš visų krašto gyventojų, dalį pinigų sudėjo gyventojai tų kaimų, kurių žmonės apsigyveno prieglaudoje. 1930 turėta 44 000 Lt pajamų ir 22 000 Lt išlaidų, metinis nuomos mokestis sudarė 840 Lt. Plikių prieglauda negalėjo sutalpinti visų norėjusių ten patekti. Todėl Sandora ne kartą kreipėsi į Lietuvos valdžią, prašydama skirti papildomas patalpas naujai prieglaudai įrengti. 1928 atsižvelgta į šiuos poreikius ir išnuomotas buvęs Tauragės Vasilčikovo dvaras su trobesiais ir 50 ha žemės sklypu. Čia surengtoje pasiuntinystės šventėje kunigas Vymejeris ir V. Gaigalaitis pasakojo apie prieglaudos rengimo darbus ir kvietė visus evangelikus juos paremti. Dvaro pastatams parinkti bibliniai vardai: buvusi kunigaikščio vila pavadinta Salem, valdybos namas – Paniel, darbininkų namas – Betanija, sodo namas – Elina, pats sodas – Mamre. 1929 Tauragės prieglauda jau veikė, joje gyveno 14, 1930 – 36, 1931 – 60, 1932 – 73 žmonės. Jos išlaikymui per sakytojus ir namų rinkliavą surinkti keli tūkstančiai litų, finansiškai prisidėjo Lietuvos vyriausybė. Prieglauda 1931 iš savo ūkinės veiklos t. p. gavo 7000 Lt pajamų. Joje dirbo 2 diakonai ir 1 evangelistas. Čia buvo organizuojami mergaitėms namų ruošos kursai, 1933 vyko Sandoros draugijos evangelikų jaunimo konferencija, prieglaudos gyventojams kiekvienais metais rengtos šventės. 1934 į Tauragės prieglaudos patalpas pradėjo reikšti pretenzijas Lietuvos kariuomenės dalinys. Todėl 1934 spalį nupirktas didelis 85 ha ūkis Laugaliuose (Klaipėdos apskrityje) ir jame įrengta nauja prieglauda (Laugaliai (4), Laugalių (4) senelių ir našlaičių prieglauda). Oficialiai ji atidaryta 1935 XI 11. Čia perkelti visi Tauragės ir dalis Plikių prieglaudos gyventojų. Netrukus gaisras sunaikino visus pagrindinius trobesius. Lietuvos vyriausybei padedant 1935 pastatytas naujas mūrinis pastatas. Vedėja paskirta M. Traušytė, kuri turėjo palaikyti tvarką, paskirstyti darbus tarnautojams,kas vakarą ir rytą ir laikyti pamaldas. Prieglauda turėjo daržą su šiltnamiu, kepyklą, tvartus, laikė gyvulius, vystė kitą ūkinę veiklą, turėjo verpimo, mezgimo, audimo priemones. Įrengtoje salėje veikė sekmadieninė mokykla, vykdavo pamaldos, šventiniai renginiai, repetavo choras.

L: Lietuvos keleivis. Klaipėda, 1929. nr. 17; 1926, nr. 91; 1927, nr. 245; 1928, nr. 184; 1929, nr. 169, 1931, nr. 61; 1934, nr. 264; 1935, nr. 263; Pagalba. 1926, nr. 9/12; LE.

Vilius Ašmys

Iliustracija: „Sandoros“ senelių ir našlaičių prieglaudos Plikiuose įnamiai, apie 1932 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio