Tepliavos elgetynas

Tepliavõs elgetýnas. Friedrichas Wilhelmas II 1793 išleido potvarkį dėl Tepliavos elgetyno steigimo. Jis turėjo būti pastatytas ir išlaikomas gyventojų surinktais pinigais ir dovanomis, to neužtekus turėjo paremti valstybė. Tepliavos elgetynas 1794 buvo įrengtas Tepliavos pilyje. Prieglaudoje buvo 400 vietų: 300 – nusenusiems kariams ir elgetoms vyrams, 100 – benamėms moterims. Tepliavos elgetyno nuostatuose aptartos priimamų asmenų kategorijos ir apgyvendinimo būdai, vidaus taisyklės, finansavimas ir valdymas. Aukščiausioji Tepliavos elgetyno administracinė grandis buvo generalinė direkcija Karaliaučiuje, tiesioginis jo valdymas paskirtas inspekcijai Tepliavoje. Elgetų gaudymas, įkurdinimas ir elgetyno vidaus gyvenimas pagrįstas prievarta ir griežtomis bausmėmis. Valdžios paliepimu 1799 elgetyne apgyvendintiems puskarininkiams ir eiliniams kariams nustota mokėti 1 talerio per mėnesį pensija. Tepliavos elgetyno generalinė direkcija 1795–1808 kasmet skelbė ataskaitas lietuvių (Trumpas išrašimas iš tos rokundos... ir kita), lenkų ir vokiečių kalbomis. Jose atsispindėjo Tepliavos elgetyno įnamių sudėtis, biudžetas. Ataskaitas apie Tepliavos elgetynui skiriamus mokesčius ir aukas kasmet per Verbų sekmadienį bažnyčiose skaitydavo kunigai. Tepliavos elgetynas beglobių problemos neišsprendė. Dėl skurdžių gyvenimo sąlygų ir griežto režimo elgetos vengė čia pakliūti.

Iliustracija: Potvarkis dėl Tepliavos elgetyno įsteigimo, 1793 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996