potvyniai

pótvyniai, upėse pavasariais, tirpstant sniegui paprastai prasideda kovo mėnesio pradžioje, anksčiausiai pietvakariuose, vėliausiai šiaurrytinėje krašto dalyje (Alnoje apie kovo 1, Priegliuje kovo 4, Pisoje kovo 7). Trunka apie 30–50 dienų (ilgiausiai tranzitinėse, iš didelių baseinų vandenį plukdančiose upėse – Nemune, Vyslos atšakose). Potvynių metu vandens lygis pakyla 1–5 metrus. Pvz., Nemune ties Smalininkais (žemiausias vandens lygis 0,72 m, vidutinis – 2,39 m) potvynių vanduo pakildavo iki 8,04 m, ties Tilže (0,6 m, 2,42 m) iki 7,08 m, ties Šancine (0,88 m, 1,65 m) iki 7,28 metro. Ypač patvinsta didelės upės, deltose kiekvieną pavasarį išsiliejančios iš krantų ir apsemiančios dideles teritorijas. Lėkštoje Nemuno deltoje pakilęs vanduo ilgam apsemdavo tūkstančius hektarų užliejamųjų pievų (kartu dumblu patręšdamas tuos plotus). Ties Priekule dažni potvyniai Minijos ir jos intakų (ypač Tenenio) lėkštame ir plačiame slėnyje. Jūros upės potvyniai užlieja didelius plotus ties Vilkyškiais. Po potvynių senvagėse, žiogiuose, likdavo daug žuvų – lengvo laimikio žvejams. Kasmetiniai potvyniai lėmė užliejamų plotų augalijos ir kitą pobūdį. Potvyniai keisdavo žemumų reljefą – sąnašomis užnešdavo vienus plotus, išplaudavo įdubas ir kita. Prie potvynių nuo seno taikydavosi vietos gyventojai: pievininkai ir žuvininkai kurdavosi kalvelėse. Nemuno deltos seniesiems gyventojams potvyniai buvo įprasti – šieno ir kitos atsargos nuo seno laikytos sausuose ertikiuose (pastogėse), sodybose potvynių laikmečiui laikytos valtelės, pastatai statyti ant aukštesnių pamatų. Patvinusiuose plotuose pasilikdavo tūkstančiai gyventojų, besitvarkiusių savo sodybose, besistengusių savo gyvulius perkelti į aukštesnes vietas. Didžiausi žinomi potvyniai buvo 1828–1829, 1888, 1917, 1926, 1929, 1941–1942, 1958 (pvz., 1958 pavasarį Nemuno vandens debitas ties Smalininkais daugiau nei 8 kartus viršijo vidutinį daugiametį). 1828–1829 ypač nukentėjo Rusnės, Karklės, Šakūnų ir Kalnininkų parapijos. 1888 žiemą susikaupė daug sniego. Kovo mėnesį staigus atlydys sukėlė didelį potvynį. Šilokarčemos prekyvietę užtvindė 1 m gylio vandens srautas. Nemuno deltoje tada apsemta daugelis sodybų ir pastatų, net ir Šakūnų bažnyčia. Potvynis suniokojo Šyšgirių, Šyšos ir Šyškrantės mokyklas (jas teko atstatyti iš naujo). Pievų dideli plotai buvo užnešti iki 1 m storio smėlio sluoksniu arba nuardyti ledonešio. Nuo potvynių nukentėjo labai daug pastatų ir Nemuno deltos gyventojų. 1888 balandį daugelis Rusnės parapijos kaimų buvo potvynių nusiaubti. Ledo lytys tada sugriovė 14 gyvenamųjų namų, 8 tvartus. Nuostoliai įvertinti 100 000 markių. Vanduo ir ledo luitai ant užlietų pievų prinešė daug smėlio. Mažesnėse upėse didesni potvyniai kyla susidarius ledo sangrūdoms arba po stiprių liūčių (poplūdžiai, pvz., Tenenyje, Minijoje). Šalia didelių upių apsaugai nuo potvynių nuo seno įrenginėti pylimai, bet jų suspaustose upėse potvynių vanduo pakildavo dar aukščiau, neretai pralauždamas užtvaras. Mažai žinoma apie katastrofišką potvynį 1946, kai sovietiniai kareiviai bandė išsprogdinti ledų sangrūdą Nemuno deltoje ir pažeidė apsauginius pylimus; tada gal buvo daug aukų. Potvynių būdavo ir vasarą (pvz., didžiulis Nemuno potvynis 1867).

Dar skaitykite: šaktarpis, ledonešis, hidrotechniniai įrenginiai.

Gintaras Valiuškevičius

Leonardas Poviliūnas

Martynas Purvinas

Iliustracija: Nuo gausių liūčių patvinstantis Tenenys ir rudenį užlieja aplinkines žemumas, 2004

Iliustracija: Potvynis Nemuno deltoje – žemumų sodybos apsuptos išsiliejusių vandenų, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Potvynio apsemtas kelias į Rusnę, 1970

Iliustracija: Potvynio apsemta Rusnė – dabartinė Neringos gatvė, XX a. pradžia / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Apsemtas plentas Priekulė–Vilkyčiai ties Minijos slėniu: greta ėjo medinis lieptas pėstiesiems, o plentu automobilius traukdavo arkliai, iki 1944 / Iš Vytauto Tamošiūno rinkinio

Iliustracija: Šilutės potvynis – ištvinusios Šyšos užlieti žemesni plotai, 1950 / Iš Eugenijos Murauskienės šeimos albumo

Iliustracija: Šilutės potvynis – ištvinusios Šyšos užlieti žemesni plotai, 1950 / Iš Eugenijos Murauskienės šeimos albumo

Iliustracija: Išsiliejusio Nemuno apsemtoje Tilžėje: per užtvindytą gatvę valtimi perkeliami gyventojai / Iš MLEA

Iliustracija: Išsiliejusio Nemuno apsemtoje Tilžėje: potvynio apsemta Tilžės panemunio aikštė prie Vokiečių bažnyčios ir Karalienės Luizės tilto, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Potvynis Pakalnės kaime (Rusnės sala) – prie parduotuvės pardavėjas Martynas Redveikis, 1957 / Iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Potvynis Rusnėje, 1903 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Carl Scherres. Potvynis Rytprūsiuose, XIX a. 8 dešimtmetis–XX a. 3 dešimtmetis / Iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus