pamedėnai

pamednai, prūsų gentis. Gyveno Pamedėje, į rytus nuo Vyslos žemupio ir Nogatės, tarp Nogatės žiočių šiaurėje ir Osos bei Dravantos aukštupio. Nuo X a. puldinėti lenkų kunigaikščių. 1233 iš Kulmo žemės juos pradėjo puldinėti Kryžiuočių ordinas. Pamedėje Ordinas pastatė Marienwerderio (1233) ir Rėdino (1234) pilis. 1233 kryžiuočiai sumušė pamedėnus Christburgo apylinkėse, 1236 sunaikino visas jų pilis. Apie 1237 pamedėnai pripažino Ordino valdžią tam tikromis sąlygomis, kurios vėliau taikytos ir kitiems prūsams. Pamedėnai dalyvavo Pirmajame prūsų sukilime (1242–1249), 1243 VI 15 kartu su kitais prūsais ir jotvingiais sumušė Ordino kariuomenę, bet neįstengė paimti jo pilių. 1249 kartu su kitais sudarė Christburgo taiką, sutiko apsikrikštyti. 1260–1274 Didžiajame prūsų sukilime pamedėnai nedalyvavo. Pamedėje 1274 pastatyta Marienburgo pilis (1309–1457 Ordino sostinė). Pamedėnų žemės buvo kolonizuotos vokiečių ir lenkų (ypač nuo XVI a.). Nenutautusių pamedėnų išliko iki XV a. (daugiausia Christburgo komtūrijoje), vėliau jie asimiliavosi. Pamedės teisynas (Prūsų teisynas) – vienintelis išlikęs XIV a. prūsiškosios teisės paminklas.

Rimantas Jasas