nerija

jūrų įlankų ir didelių ežerų sekliuose pakraščiuose susidariusi sausumos juosta.

nerijà, jūrų įlankų ir didelių ežerų sekliuose pakraščiuose susidariusi sausumos juosta. Nerija susiklosto iš nuogulų, kurias priekrančių srovės palieka netekusios reikiamo greičio. Toje akumuliacijos zonoje iš pradžių susidaro mažos salelės, kurios veikia kaip bunos, kaupiančios prieš save sąnašas, o vėliau ištisinė nerija. Kai kur nerijos pylimui medžiagos teikia įtekančios upės. Jūrų įlankose nerija yra puslankio formos, o išilgai tiesaus kranto nerijos yra tiesios. Būdingos atsiradimo vietos – seklios įlankos prieš upių deltas. Tokios yra Kuršių nerija (tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių), Aismarių nerija (tarp Baltijos jūros ir Aismarių). Nerijos atskirti nuo atviros jūros vandens plotai – lagūnos. Nuo jūros pusės nerijos krantas yra lėkštas ir sudaro gerus paplūdimius.