buna
bunà, špkdamis, hidrotechninis įrenginys – pylimas upėje ar vandens telkinyje, statmenas krantui. Saugo krantą nuo paplovimo, nukreipia vandens tėkmę reikiama kryptimi (upės viduriu ir panašiai). Buvo statomos iš akmenų, polių, grunto, žabų. Bunomis buvo sureguliuotas visas Nemuno žemupys nuo Smalininkų, siekiant įrengti patogesnį vandens kelią iš Didžiosios Lietuvos ir Gudijos į Rytprūsius. Nemune buvo statomos kas 200–300 m, jos nuolat prižiūrėtos ir remontuotos, ilgis 50–150 metrų. Užutėkiai tarp bunų būdavo patogūs prieglobsčiai baidokams ir sieliams.
Martynas Purvinas