paplūdimys

paplūdimỹs, ruožas tarp vandens ir kopų arba stataus kranto šlaito. Jūros bangoms nuolat gilinant pakraščio seklų dugną, atplėštos nuo jo medžiagos (dažniausiai smėlis) išmetamos į lėkštą krantą, iš kur vėjas supučia kopas. Audros ar potvynio metu vanduo užsemia paplūdimį, pučiant nuo sausumos smarkiam vėjui ar esant atoslūgiui, paplūdimys paplatėja. Ten, kur paplūdimys platus, susidedąs iš balto švaraus smėlio, apsaugotas kopų ar stataus kranto nuo vėjų, kūrėsi pajūrio kurortai. Kuršių marių paplūdimiai palyginti silpnai išsivystę, o daug kur jų nėra. Normalūs 3–6 m pločio smėlio paplūdimiai randami marių raguose ir tarp jų esančių įlankų krante. Paupių paplūdimiuose suplaukdavo upių tėkmė, silpstantys potvyniai.

L: Gudelis V. Lietuvos įjūris ir pajūris. Vilnius, 1998, p. 138–143; LE.

XIX a. pradžioje propaguojant maudynes ir plaukiojimą, pradėti vertinti priemiesčių ir kurortų paplūdimiai kaip poilsio ir sveikatingumo vietos. Pvz., tilžiškiai naudodavo paplūdimius Nemuno ir jo senvagių pakrantėse, klaipėdiškiai kaitindavosi ir maudydavosi paplūdimiuose Smiltynėje ir Melnragėje. Kintant visuomenės papročiams kito ir paplūdimio įrengimas: atskyrinėti vyrų ir moterų paplūdimiai, įrenginėtos privačios maudymosi kabinos tiesiog vandenyje. Vėliau propaguojant sveiko kūno grožį paplūdimių įrengimai kito – apsiribota persirengimo kabinomis. Pajūrio kurortų paplūdimiuose įrenginėti įvairūs patogumai: smėlio pylimėliais atskirtos privačios poilsio vietos su dideliais pintais krėslais – užuovėjomis ir kita. Greta paplūdimių kurta pajūrio restoranai, daugybė užeigų su skėčiais nuo saulės. Veikdavo gelbėtojų ir kitos tarnybos, rūpintasi besimaudančiųjų saugumu. XX a. pradžioje vasarų dienomis paplūdimiuose susirinkdavo daug poilsiautojų; paplūdimių lankymas populiarėjo iki Antrojo pasaulinio karo negandų. Paplūdimiai tapo krašto gyventojų (ypač miestiečių) svarbia visuomeninio gyvenimo vieta, daug rašyta apie susitikimus ir nuotykius juose.

Martynas Purvinas

Iki Antrojo pasaulinio karo visus Sembos pakrantės paplūdimius (mėgstamas poilsio vietas) Karaliaučiaus gyventojai galėjo nesunkiai pasiekti traukiniais ir kitaip, pvz., geležinkelis vedė į Krantą, iš kurio autobusu pasiekdavo paplūdimius iki Šarkuvos. Sembos geležinkeliai nuveždavo į Naujųjų Kuršių, Rūsių, Georgenswaldės ir Varnikų paplūdimius, o Piliavos geležinkeliai į paplūdimius Aismarių nerijoje. Kuršių nerijos paplūdimiai buvo pasiekiami t. p. garlaivių linija Krantbėkis–Rasytė–Klaipėda. Nuolatinis susisiekimas iš Krantbėkio į Klaipėdą pradėtas 1880 garlaiviu Cranz. 1895 iš Kranto į Krantbėkį nutiesus geležinkelį, paplūdimius buvo dar lengviau pasiekti. Karaliaučiaus gyventojai Aismarių nerijos paplūdimius pasiekdavo keleiviniais laivais Phoenix ir Elisabeth. Garlaivis Siegfried plukdydavo daug iškylautojų į paplūdimius prie Piliavos.

Dar skaitykite keleivių gabenimas.

L: Albinus R. Königsberg Lexikon. Würzburg, 2002.

Iliustracija: Klaipėdos Smiltynės paplūdimys, iki 1944 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio