kurortai

kuròrtai (vok. Bad) Prūsijoje paplito XIX a. pradžioje. Tuomet vertintos maudynės jūroje bei mariose, poilsis gražios gamtos aplinkoje, miestiečiams lengviau pasiekiamose vietose. Taip išpopuliarėjo vietovės aplink Karaliaučių (Krantas, Rūsiai ir kitur), Klaipėdą (Juodkrantė, Nida, Giruliai, Smiltynė, Melnragė ir kitur). Dar vertintas nebrangus gyvenimas kurortuose (dėl to propaguoti Kintai, Karklė). XX a. pradžioje vien Sembos pajūryje veikė 15 kurortų, tarp jų seniausias ir didžiausias Rytprūsiuose Kranto kurortas (įkurtas 1816), priimdavęs 1200–2500 poilsiautojų. Rūsiai priimdavo 1500 poilsiautojų. Dar daugiau į pajūrį vykta trumpam (kaip Karaliaučiaus gyventojų). Kurortuose įrengti paplūdimiai vyrams ir moterims su pintais krėslais besikaitinantiems saulėje ir kitokia įranga, kurhauzai, gydymo įstaigos (vandens ir kitokių vonių gydyklos, sanatorijos ir kita), restoranai, viešbučiai ir kitos įstaigos poilsiautojams. Juos linksmino įvairūs renginiai (koncertai, fejerverkai, šokių vakarai, folkloro šventės ir kita). Rūpintasi kurortų higiena – įvesta elektra, dujos, vandentiekis, tikrintos sanitarinės sąlygos. Poilsiautojai apsistodavo ir vietos gyventojų sodybose. Papildomo uždarbio ieškoję vietos gyventojų, viliodami poilsiautojus, puošdavo savo namus bei sodybas, įrengdavo papildomų patogumų. Kurortų verslas buvo pelningas, skatinta jo plėtra. Antai 1927 įsteigtas kurortas Karklėje: į salelę Kuršių mariose nutiestas medinis lieptas, saloje (vok. Weinberg) pastatyti mediniai paviljonai, kur poilsiautojai vaišinti įvairiais užkandžiais ir gėrimais. Ten maudytasi, motorine valtimi su priedanga nuo saulės plaukiota po Kuršių marias, lankytos įdomios vietos. Pačioje Karklėje veikė viešbučiai, užeigos ir kita. Poilsiautojai iš Tilžės ir kitur atvykdavo gležinkeliu ir garlaiviais. Karklės kurortas plačiai reklamuotas. Savita pramoga buvo plaukiojimas į kurortus laivais (dar keleivių gabenimas, Kuršių marių laivyba), greitaisiais traukiniais iš Karaliaučiaus į Krantą, Rūsius ir kitur. Rūpintasi kurortų aplinka – pasivaikščiojimams pritaikyti Juodkrantės, Smiltynės ir kiti miškai, tiesti dviračių takai ir kita. Krašto kurortuose lankėsi ir lietuvininkai. Tarpukariu plėtėsi kurortai aplink Klaipėdą, čia atvykdavo poilsiautojų iš Kauno ir iš kitur. Vyravo iš kitų šalių atvykę poilsiautojai (Lietuvos piliečių tebuvo 22–33%). Smiltynėje 1927 poilsiavo 3333 žmonės, o 1928 – 4142 žmonės; Juodkrantėje 3169 ir 2080; Nidoje 1959 ir 1804; Melnragėje ir Giruliuose 206 ir 594; Nemirsetoje 81 ir 69; Kopgalyje 27 ir 11. Iki 1945 susiklostė puošnūs ir patogūs kurortai su įvairiais patogumais bei pramogomis. Kai kurie senieji kurortais nukentėjo per karą, daugelis suniokota sovietmečiu, išdraskytos buvusios poilsio įstaigos, kurortų įranga, nugyventos užimtos sodybos. Sovietų okupantams pajūrį pavertus uždrausta zona (neprieinama paprastiems žmonėms), likvidavus privačius verslus, išstūmus senuosius gyventojus, daug tradicinių kurortų sunyko. Sovietų atšilimo metais pajūrio kurortuose plėtėsi valstybinių bei įvairių žinybų poilsio įstaigos, iš dalies naudoti senieji statiniai. Tradicinį kurortų vaizdą sudarkė kraštui nebūdingos išvaizdos trobesiai, įsivyravę Kuršių nerijos kurortuose ir kitur.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kurortai. Giruliai, XIX a. / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Juodkrantė, iki 1939 / lš Viktoro Raševskio rinkinio