Kuršių marių laivyba
Kušių mãrių laivýba. Nuo XIX a. pabaigos Kuršių mariomis iš Klaipėdos į Karaliaučių per Krantbėkį (vok. Cranzbeek) kasdien plaukdavo garlaiviai. Klaipėdos pirkliai įkūrė Klaipėdos–Kranto garlaivių laivininkystės bendrovę (vok. Memel-Cranzer- Dampfschiffahrtsgesellschaft), gal prisidėjus ir Karaliaučiaus–Kranto geležinkelio bendrovei, nes reikėjo nutiesti trumpą geležinkelio ruožą nuo Kranto iki Krantbėkio. Pirmasis, kursavęs šiuo maršrutu, buvo Anglijoje pastatytas ratinis garlaivis Cranz. Vėliau bendrovė įsigijo kitą garlaivį Memel. Atstumą pirmyn ir atgal laivai įveikdavo per 12 valandų. Kuršių mariose plaukiojusių laivų grimzlė neturėjo viršyti 1,2 m, todėl abu garlaiviai buvo plokščiadugniai ir nelabai stabilūs, ypač tas justa pučiant pietryčių vėjui, kai kildavo nemažos bangos. Pagal tradiciją kapitonai būdavo vyresnio amžiaus, patyrę, nes navigacija Kuršių mariose nebuvo paprasta. Kelionės Kuršių mariomis buvo labai populiarios. Gegužės–lapkričio mėnesiais laivai iš Klaipėdos plukdydavo iškylautojus į Juodkrantę. Nidoje laivai iš pradžių nesiraištuodavo, keleivius priplukdydavo valtimi. Senieji laivai Cranz ir Memel kursavo iki Pirmojo pasaulinio karo. 1920 valstybės siena perkirto Kuršių marias, keliautojai turėdavo pateikti vizas, dėl to Kuršių marių laivyba sumažėjo. Vėliau įvairios firmos, pvz., Dumont du Voitel, Dobrien & Bock, Wischke & Reimer, turėjusios laivus Margarete, Memelland ir kitus, nesėkmingai bandė atgaivinti susisiekimą tarp Klaipėdos ir Krantbėkio. Po ilgų derybų Lietuvos Respublikos vyriausybė sutiko per kurortinį sezoną mažesne kaina išduoti vadinamąsias maudynių vizas (vok. Bade-Visum) lankytis visuose Lietuvos Respublikos pajūrio kurortuose nuo Nidos iki Nemirsetos, taip pat Klaipėdoje. Pradžioje jos išduotos Lietuvos konsulatuose Vokietijoje: Berlyne, Hamburge, Münchene ir Karaliaučiuje. Vėliau lietuviai valdininkai plaukdavo kartu ir laivuose išduodavo vizas. Kelionių labai padaugėjo, daugiau žmonių iš Rytprūsių apsilankydavo ir kurortuose. Nidoje ir Rasytėje veikė muitinės. Muito patikrinimai sugaišindavo, todėl vokiečiai ir lietuviai muitininkai piko metu plaukdavo laivais ir kiekvienas savo teritorijoje atlikdavo šią procedūrą. Karaliaučiaus komersantas Neubacheris tenykštėje Germanijos laivų statykloje pastatydino 2 garlaivius, pavadintus (kaip ir senieji) Cranz ir Memel vardais ir atidarė tą patį maršrutą. Vėliau pastatytas trečias laivas Rossitten buvo lėtas, plaukdavo iš Krantbėkio į Rasytę. 1930 bankrutavus Neubacherio bendrovei, laivus ir maršrutą perėmė Hermanno Götzo laivininkystės bendrovė Karaliaučiuje. Ši dar įsigijo keleivinį motorlaivį Cranzbeek, bet naudojo jį tik per sezono įkarštį. Be to, Götzo bendrovė dar nusipirko senąjį Rasytės kurhauzą, šalia pastatė svečių namus. L. Jahno, J. Krauso ir Pauliaus W. Lindenau pastangomis 1927 Klaipėdos seimelis suteikė lėšų moderniam laivui statyti. Įkurta Klaipėdos garlaivių laivininkystės bendrovė (vok. Memeler Dampfschiffahrtsgesellschaft mbH), kurios akcininkais buvo Direktorija ir magistratas. Laivas Kurisches Haff [Kuršių marios] pastatytas Lindenau laivų statykloje. Jis buvo tinkamas plaukioti mariose ir jūroje, turėjo didelį pasivaikščiojimų denį, buvo patogiai įrengtas. Juo į iškylas Kuršių nerijoje plaukdavo įvairios bendrijos, mokyklos ir kita. Iš pradžių Klaipėdos bendrovė turėjo konkuruoti su Karaliaučiaus Kuršių marių laivyba, vėliau dirbta bendrai. Karaliaučiaus Rytų mugei aplankyti Kurisches Haff kasmet rugpjūčio mėnesį rengdavo populiarią kelionę sumažinta kaina, tam tikslui klaipėdiškiams teikta pigesnė kolektyvinė viza. Be vizų vienai dienai buvo galima nuplaukti į Krantbėkį. Rytprūsių jūrininkystės bendrovė (vok. Seedienst Ostpreußen), iš pradžių plukdžiusi keleivius tik į Piliavą, vėliau taip pat plėtojo maršrutus po Kuršių marias, surengė žiedinį kelionių turą pasirinktinai iš Piliavos į Klaipėdą jūra arba iš Klaipėdos Kuršių mariomis iki Krantbėkio, o toliau geležinkeliu į Karaliaučių–Piliavą. Laivai Cranz ir Memel senu maršrutu kiek kursavo ir Antrojo pasaulinio karo metu. Vėliau Memel plaukiojo Nekaro upe Vokietijoje. Iki 1944 pabaigos mariose vyravo burinės kuršvaltės ir kuršlaiviai, plaukiojo ir nedideli motoriniai laiveliai. Sovietinė okupacija nutraukė tradicinę laivybą.
L: Weiße Schiffe auf dem Haff // Memelland Kalender. Oldenburg, 1956.
Iliustracija: Nidos uoste, iki 1939 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio
Iliustracija: Išplaukiančios į marias žvejų kuršvaltės, iki 1939 / Iš laikraščio „Lietuvos pajūris“, 1985, nr. 42
Iliustracija: Kuršlaivis. Krovininis laivas, iki 1944 / Iš MLEA