lagūna

lagūnà, nerijos atskirta jūros įlanka, turinti savitų hidrofizinių, hidrocheminių ir hidrobiologinių savybių. Mažojoje Lietuvoje lagūnos formuojasi palei upių (Minijos, Nemuno, Priegliaus, Vyslos ir jų atšakų) žiotis bei jų deltas. Didžiausios Mažosios Lietuvos 1agūnos – Kuršių marios (plotas apie 1580 km²) ir Aismarės (apie 860 km²) pradėjo formuotis prieš 5–6 tūkst. metų, Baltijos jūros vietoje dar telkšant Litorinos jūrai. Susidarė išaugus srovių, bangų ir vėjo iš upių ir kitų sąnašų suformuotoms nerijoms. Vėliau plečiantis upių deltoms ragai, kyšuliai ir seklumos nuo Kuršių marių bei Aismarių atskyrė daug smulkesnių antrinių 1agūnų (vien Nemuno–Minijos deltoje didesnių kaip 0,5 ha 1agūnų yra apie 25). Užakus 1agūnas su mariomis jungusiems sąsiauriams (dauguma jų pralaidūs tik per potvynius) susidarė 1agūnų ežerai (didžiausias – Krokų Lanka, plotas apie 7,9 km²). Antrinės 1agūnos formuojasi iki šiol: per pastaruosius 50 metų nuo Kuršių marių beveik atsiskyrė Kniaupos įlanka; dėl dirbtinių salų palei Karaliaučiaus jūros kanalą į 1agūną panėšėja šiaurinė Aismarių dalis (Žuvininkų įlanka). Visos Mažosios Lietuvos 1agūnos seklios, gėlavandenės, dugnas beveik užneštas upių sąnašomis (daugiausia dumblu), todėl kai kurie tyrinėtojai jas laiko ežerais. Tuomet Kuršių marios būtų aštuntas pagal plotą Europos ežeras.

Gintaras Valiuškevičius