Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo problema

Mažõsios ir Didžiõsios Lietuvõs susijungmo problemà. Po Pirmojo pasaulinio karo Mažajai Lietuvai atsirado galimybė susijungti su Didžiąja Lietuva. Apie tai viešai skelbta dar Pirmojo pasaulinio karo pradžioje. Didžiosios Lietuvos atstovai 1914 rugpjūtį Rusijos valdžiai (tuo metu okupavusiai Mažąją Lietuvą) įteikė Lietuvių deklaraciją, vėliau pavadinta Gintarine deklaracija. Susijungimo idėja deklaruota 1914 spalį Lietuvių centro programiniame laiške JAV lietuviams, 1915 I 20 Vilniuje įsteigta lietuvių globos draugija Prūsijos lietuviams tremtiniams ir belaisviams globoti („Globa“, 1). Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimas į vieną valstybę Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ypač pabrėžtas užsienio lietuvių organizacijų: 1917 VI 8–16 Sankt Peterburgo lietuvių seimo ir 1917 IX 20–28 Rusijos tautų kongreso Kijeve rezoliucijose, 1917 X 18–20 Lietuvių II konferencijoje Stokholme, 1917 XI 2–10 Lietuvių konferencijoje Šveicarijoje, 1917 XI 16–19 lietuvių tremtinių manifeste Voroneže ir kituose dokumentuose. Šiuos dokumentus stengtasi įvairiais būdais išplatinti bei įteikti didžiųjų valstybių vyriausybėms. JAV prezidento T. W. Wilsono iniciatyva 1917 rugsėjį Niujorke įsteigta institucija The Inquiry [Pasiteiravimas] rinko žinias apie pavergtas Europos tautas, suformulavo tautų apsisprendimo teisės nuostatą. 1918 XI 30 Mažosios Lietuvos tautinė taryba paskelbė Tilžės aktą apie Mažosios Lietuvos atsiskyrimą nuo Vokietijos ir pareikalavo susijungimo su Lietuvos Respublika. Aktui įgyvendinti išrinktas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos komitetas (Erdmonas Simonaitis, Jonas Vanagaitis ir Viktoras Gailius). 1918 I 9 komitetas kreipėsi į Antantės valstybes ir JAVprezidentą, prašė atskirti Mažąją Lietuvą nuo Vokietijos ir prijungti prie Didžiosios Lietuvos. Prašymas susijungti pakartotas 1919 V 2 Paryžiaus taikos konferencijoje lietuvių įteiktame komunikate dėl Lietuvos Respublikos sienų. Versalio taikos sutarties 99 straipsniu Klaipėdos kraštas su visais gyventojais atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas valstybių signatarių (D. Britanijos, Italijos, Prancūzijos ir Japonijos) žiniai. Šios 1925 V 8 su Lietuva sudarė Klaipėdos krašto konvenciją, pagal kurią Klaipėdos kraštas su išlygomis perduotas Lietuvai.

L: Mintis. 1946, nr. 133, MLFA, Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923-39. V., 1992; Merkys V. Mažosios ir Didžiosios Lietuvos bendrumo idėja // Mokslas ir gyvenimas. 1999, nr. 4.