Lubeno reformų projektas

Prūsijos karaliaus slaptojo patarėjo K. Lubeno socialinių ekonominių reformų planas.

Lùbeno refòrmų projèktas. Jį XVIII a. pradžioje pateikė Prūsijos karaliaus ministro rango slaptasis patarėjas K. Lubenas. Per 1709–1711 didįjį marą ir badą, kai Mažąją Lietuvą ištiko socialinė ekonominė bei moralinė krizė, K. Lubenas Mažosios Lietuvos lietuvininkų ir prūsų didelio skurdo ir mirtingumo priežastimi nurodė vietos valdžios (ypač amtmonų) savivalę – baudžiauninkai apkrauti daugybe nepakeliamų prievolių (ypač sunki – rekrutų), jų ūkiai nualinti karinių dalinių, kontribucijų. 1710 X 14 raštu karaliui Friedrichui I siūlė socialinių ekonominių reformų planą: valstybines valdas – domenų palivarkus padalyti į mažus sklypus ir juos išnuomoti turtingesniems lietuviams kaimiečiams. Tuo siekta valstybės iždo pajamų didinimo, ūkio pagyvėjimo, gyventojų pagausėjimo epidemijos nusiaubtame krašte, fermerių ūkio plėtojimo. Kaimiečiams išdalyti sklypai būtų įdirbami šeimyniškių arba samdomų darbininkų (vadinamųjų laisvųjų žmonių). Tačiau feodalinės santvarkos pagrindo – stambiosios žemėvaldos naikinimui pasipriešino bajorų luomas, ypač junkeriai, stoję už baudžiavos stiprinimą. K. Lubenas atleistas ir atiduotas teismui. Vietoj siūlyto palivarkų parceliavimo, valstybinių dvarų sistemos naikinimo karalius Friedrichas Wilhelmas I įvedė paveldimą jų nuomojimą junkeriams, valdžios aukštiems pareigūnams. Palyginti su atsikėlusiais vokiečiais kolonistais, lietuvininkų išnaudojimas toliau didėjo.

Algirdas Matulevičius