palivarkas

palivárkas (vok. Vorwerk), didesnio dvaro ūkinis padalinys su sava sodyba ir darbuotojais. Valdovo domenuose daug palivarkų įkurta XVI a. siekiant gauti daugiau pajamų iš geriau organizuoto ūkio. Palivarkų sodyboje gyveno šeimyna – pagridiniai darbuotojai. Pvz., 1610 Ylavos palivarke gyveno prievaizdas (vok. Hofmann), šeimininkė (vok. Hofmutter), 3 bernai, 3 mergos, 3 paaugliai, 6 daržininkai, po 1 karvių, jaučių ir kiaulių prižiūrėtoją, 3 piemenys. Palivarko žemės plotą dirbdavo baudžiauninkai. Pvz., 1683 Įsruties trys palivarkai valdė iš viso 43 ūbus, 24 margus ir 216 rykščių žemės (iš jų dirbamieji plotai sudarė 20–28–166), iš viso ten dirbo 118 baudžiauninkų. Ylavos palivarką valdė 24–3–29 žemės (11–23–40), ten dirbo 88 baudžiauninkai. Vėliau nuomuojant valdovo žemes, kuriant įvairaus dydžio privačius dvarus palivarkų vis daugėjo. Pardavinėjant dvarus, kai kurie senieji palivarkai tapdavo savarankiškais dvarais, kartais buvę dvareliai virsdavo palivarkais – didesnio dvaro padaliniais. Perkant ar paveldint žemės valdas, dvarai įsigydavo palivarkus atokesnėse vietovėse, kitose apskrityse. Pvz., 1905 Elkinėlių dvaras (Darkiemio aps.) valdė Karlsdorfo palivarką (Įsruties aps.), Gruneikių dvaras (Darkiemio aps.) valdė Surminų palivarką (Unguros aps.). Palivarkų sodybos įvairiose vietose labai skyrėsi savo plotu, pastatų dydžiais; jų bendras bruožas – pabrėžtinai ūkinė paskirtis (jose beveik nebūdavo puošmenų, parkų ir kitų reprezentacinių pramoginių dalykų).

Martynas Purvinas

Iliustracija: Būdingas Rytprūsių palivarkas prie Toravos, Ylavos apskritis, iki 1944 / Iš MLEA