leninė priklausomybė

lèninė priklausomýbė, Prūsijos priklausomybė Lenkijai. Po jos laimėto Trylikamečio karo (1454–1466) su kryžiuočiais 1466 IX 19 Torūnės taikos sutartimi Kryžiuočių ordino valstybė padalyta pusiau: pietinė dalis atiteko Lenkijos karalystei kaip autonominė Karališkoji Prūsija su savo valdymo organais; šiaurinė dalis liko Ordinui kaip Lenkijos vasalė. Po prijungimo Pietų Prūsijoje įvesta Lenkijos karalystės tvarka. 1519 Lenkijos ir Ordino valstybės pasienyje vykstantys nedideli konfliktai peraugo į paskutinį karą su kryžiuočiais. Ordino didysis magistras Albrechtas, katalikiškoms kryžiuočių pajėgoms sumažėjus dešimteriopai (riteriai perėjo į liuteronybę), suvokė realią padėtį. 1525 jis paprašė Žygimanto Augusto Senojo priimti Šiaurės Prūsiją į Lenkijos karalystę pasaulinės vasalės – Prūsijos kunigaikštystės teisėmis ir patvirtinti jo palikuonims kunigaikštystės paveldėjimo teisę. Prūsijos kunigaikštystės prisaikdinimo I aktas įvyko 1525 IV 10 Krokuvos turgaus aikštėje. Po prijungimo daugelis Prūsijos miestų (įkurti dar iki 1454) užėmė ypatingą vietą karalystėje, išlaikė nemažai išskirtinių bruožų. Prijungtai teritorijai suteikta ir religijos išpažinimo teisė. Daugumoje vokiškų miestų vyravo katalikų ir liuteronų konfesijos. Prūsijos leninė priklausomybė lėmė glaudžius krašto ryšius su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste: labai išsiplėtė tranzitinė prekyba su Vakarų Europa per Karaliaučių ir Dancigą, lietuviai kūrėsi Mažojoje Lietuvoje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai ir kiti eidavo įvairias pareigas Prūsijoje (pvz., Boguslavas Radvila, Juzefas Narūnavičius-Naronskis ir kiti). 1655 prasidėjo karas su Švedija. Prūsijos kunigaikštis Friedrichas Wilhelmas Labguvos traktatu (Labguvos–Vėluvos–Bydgoszcziaus traktatai) iš Švedijos karaliaus Karolio X išsiderėjo Prūsijos kunigaikštystės suverenumo pripažinimą. 1657 I 17 Karaliaučiaus sutartimi Friedrichas Wilhelmas nutraukė visus ryšius su Lenkijos–Lietuvos respublika ir pasiskelbė Švedijos vasalu. 1660 V 3 Olyvos taikos sutartimi oficialiai pripažinta Prūsijos nepriklausomybė ir nutrauktas jos leninis ryšys su Lenkija. Taip (po 135 metų pavaldumo Lenkijai) Prūsijos kunigaikštystė tapo nuo jos nepriklausoma. Todėl silpnėjo susiklostę Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ryšiai, lėmę sparčią Mažosios Lietuvos plėtrą XV–XVI amžiuje. Stiprėjo Prūsijos germanizacija.

L: Altpreußische Forschungen. Königsberg, 1930, nr. 7; Boockmann H. Ostpreußen und Westpreußen. Berlin, 1995; Davies N. Dievo žaislas. Lenkijos istorija. T. I. V., 1998; Gudavičius E. Lietuvos istorija. V., 1999; Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A. Lietuvos istorija iki 1795. V., 1995; Kurschat H. A. Das Buch vom Memelland. Oldenburg, 1990.

MLFA