kraštotyra

kraštótyra. Simono Grunau kronikoje apie Prūsą XVI a. pradžioje pateiktos etnografinės ir mitologinės žinios apie prūsus ir lietuvius. Jonas Bretkūnas Prūsų krašto kronikoje aprašė sūduvių ir prūsų dievus bei papročius. Neįkainojamą vertę turi Mato Pretorijaus piešiniais iliustruoti lietuvių mitologijos ir papročių aprašai. Daug lietuvininkų tradicinės medžiaginės ir dvasinės kultūros faktų paskelbta J. A. Brando kelionių aprašymų knygoje. XVIII a. minėtini liaudies dainų rinkėjas, tyrinėtojas ir skelbėjas Martynas Liudvikas Rėza, lietuvių kalbos ir tautosakos rinkėjas Jokūbas Brodovskis. Žymiausiu XIX a. lietuvininkų tradicinės kultūros tyrinėtoju laikytinas Tilžėje mokytojavęs Eduardas Gisevius. Nepralenkiamas tautosakos tyrėjas buvo Viliuus Kalvaitis. Tautosaką ir etnografinę medžiagą rinko Christianas Bartschas, Carlas Cappelleris, Jurgis Banaitis, Augustas Ambrasaitis, Kristupas Jurkšaitis, Adalbertas Bezzenbergeris, Friedrichas Beckeris, Wilhelmas Ernstas Beerbohmas ir kiti. Tautosakos ir etnografinės medžiagos rinkimą, skelbimą ir tyrinėjimą skatino 1879 Tilžėje įsikūrusi Lietuvių kultūros draugija. Vienas iš jos steigėjų H. Šojus (Scheu) rinko ir skelbė tautosaką, t. p. rinko įvairias senienas Šilutės apylinkėse, Klaipėdos krašte tautosaką rinko J. Banaitis, Ansas. Bruožis, Jonas Bicka, Anita Jagomastaitė-Vilmantienė, Arnoldas Endzinas, Jonas Remeika (išleido 4 rinkinukus), Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos, kitų mokyklų moksleiviai su mokytojais J. Užpurviu, A. Šemeriu, A. Venclova. 1922–1939 Klaipėdoje veikusi Aukuro draugija turėjo Tautosakos komisiją. Lietuviai moksleiviai 1929 Klaipėdoje įkūrė Aušros draugiją, kuri rinko tautosaką. Sovietmečiu, 1961 atkūrus Kraštotyros draugiją (LTSR kraštotyros draugija) kraštotyros skyriai įsteigti Klaipėdoje (skyriaus pirmininkas Vytautas Kaltenis, Vladas Nausėdas, Nijolė Dudienė, Nijolė Laužikienė, Kazys Budginas) ir Šilutėje, kurti kraštotyros būreliai mokyklose ir kita. Kraštotyrininkai A. Endzinas, Jonas Jonaitis, Bronė Elertienė, Domas Kaunas, Jonas Jurgis Gocentas, Bernardas Aleknavičius, A. Mockaitienė, V. Kaltenis, V. Mačiekus ir kiti kaupė Klaipėdos krašto istorijos faktus, rinko medžiagą apie tradicinę lietuvininkų kultūrą, užrašinėjo tautosaką. Kai kas skelbta leidinyje Kraštotyra. Savarankiškai dirbo Petras Jakštas, parašęs apie 20 sovietmečiu neskelbtų, Mažajai Lietuvai skirtų kraštotyros darbų (daugiausia apie Šilutę ir jos apylinkes), Albinas Kenešis. 1980 kompleksinę kraštotyros ekspediciją Rusnėje surengė Kraštotyros draugija (vadovė – A. Vaitoškienė; ekspedicijos medžiaga, papildyta P. Jakšto studija Senoji Rusnė, paskelbta 1992 atskira knyga Rusnė), 1983 Lauksargių apylinkėse – Vilniaus universiteto kraštotyrininkų Ramuva (vadovas – V. Mačiekus). Ekspedicijas tautosakai rinkti rengė Lietuvių kalbos ir literatūros institutas (1954) ir Lietuvos konservatorija (I960), tautosakai ir tradicinės kultūros faktams – Lietuvių etnografinės kultūros draugija (1990; vadovas N. Vėlius). 1989 pabaigoje Vlado Žulkaus iniciatyva nuo Kraštotyros draugijos atsiskyrė Klaipėdos skyrius; jo pagrindu įkurta Mažosios Lietuvos kraštotyros draugija, kuri įsipareigojo saugoti ir rinkti istorinę medžiagą apie šio krašto kultūros paveldą, įamžinti Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto kultūros ir visuomenės veikėjų atminimą.

Venantas Mačiekus

Iliustracija: Kraštotyros kompleksinė ekspedicija į Rytprūsius, 1993

Iliustracija: Marija Purvinienė žiemą tyrinėja Klaipėdos krašto kapines, 1998