Arnoldas Endzinas

Èndzinas Arnoldas 1906 X 27 Bairam Alyje, Turkmėnija 1984 II 16 Kaune, mokytojas, kultūros istorikas. Tėvas Jonas Endzinas rusų valdžios iš Rūdaičių kaimo (netoli Kretingos) buvo ištremtas į Rytus. 1921 Endzinas su šeima grįžo į Lietuvą. Jis jau buvo baigęs Kokando aukštesniąją komercijos mokyklą. 1926 baigė Kretingos mokytojų kursus; mokytojo vardas ir cenzas suteiktas 1929. 1931 baigė Kauno karo mokyklos aspirantų skyrių, 1935 – Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Dirbo pedagoginį darbą Klaipėdos krašte ir kitose Lietuvos švietimo įstaigose, buvo Lietuvos mokytojų profsąjungos ir Klaipėdos krašto mokytojų draugijos narys. Mokytojaudamas Kintuose užrašinėjo lietuvių liaudies dainas ir vežė jas į Tilžę Vydūnui, su kuriuo artimai bendravo ir jo tėvai bei seserys. Pats vadovavo mokyklos chorui. Paveiktas prof. Eduardo Volterio, dar besimokydamas Kretingoje susidomėjo tautosaka ir archeologija, vėliau tyrė kultūros istoriją, rinko istorinę medžiagą apie Mažąją Lietuvą. Nuo 1932 įvairiais slapyvardžiais bendradarbiavo periodinėje spaudoje. Parašė studiją Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai (d. I, 1974; d. II–III rankraštis). Leidinyje Literatūra ir kalba (t. VII, 1995) paskelbė straipsnį Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai (1983). Leidinyje Pedagogika ir psichologija paskelbė 24 straipsnius Mažosios Lietuvos švietimo istorijos, jos germanizavimo klausimais. Svarbiausi straipsniai: Tolminkiemio parapija XVIII a. (1965); Mokymui naudotų lietuviškų knygų R. Prūsuose klausimu (1966); Liaudies švietimo klausimai R. Prūsijoje (1968); Tepliavos varguomenės namų metinių apyskaitų santraukos lietuvių kalba (1968). Nespausdinti Endzino darbai saugomi Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje. Jo išsaugotų Vydūno laiškų ir kitų dokumentų perduota Maironio literatūros muziejui Kaune.

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Arnoldas Endzinas, 1982