koplyčios

koplỹčios, nedidelės krikščionių šventovės su altoriumi, kartais su vargonų choru. Katalikų bažnyčiose dažnos buvo koplyčios – priestatai, skirti konkretiems šventiesiems ar kitiems. Mažojoje Lietuvoje koplyčioa dažniau statytos dideliuose dvaruose (pvz., Karalienės), kapinėse, didelių parapijų pakraščiuose, kur retkarčiais atvykdavo kunigas laikyti pamaldų. XVI a. tokia maža koplyčia įrengta Karvaičiuose. Vėliau daugėjant parapijų, daug kur vietoj senųjų koplyčių statytos bažnyčios. Buvusias krašto koplyčias kai kur mena dokumentuose išlikę vietovardžiai, pavyzdžiui, Koplyčkalnis Šereiklaukio miške. Protestantų koplyčios statytos neturtingose parapijose, buvo kuklios. Puošnesnės būdavo didelių dvarų koplyčios (ypač XIX a., statytos pagal tuometinį istorizmo ar eklektizmo stilių). Mažesnių konfesijų nedidelės bendruomenės statydavo kuklias koplyčias – maldos namus (pvz., baptistų koplyčia Žemaitkiemyje). Seniau krašte vyravo medinės, vėlesniais amžiais – mūrinės koplyčios. Protestantiškosios nuostatos lėmė Mažosios Lietuvos koplyčių architektūros kuklumą ir paprastumą. Sovietmečiu koplyčios – maži nuošalūs pastatai ypač nukentėjo. Veik visos krašto koplyčios buvo išniekintos, daugelis visai nugriauta. Kai kur randamos tik koplyčių liekanos.

Marija Purvinienė

Martynas Purvinas