altorius

krikščionių bažnyčioje – garbingiausia, paprastai paaukštinta vieta su tam tikros formos stalu, kur laikomos pamaldos ir atnašaujama šv. Mišių auka.

altõrius, krikščionių bažnyčioje – garbingiausia, paprastai paaukštinta vieta su tam tikros formos stalu, kur laikomos pamaldos ir atnašaujama šv. Mišių auka. Ikireformacinėms (iki XVI a.) ir katalikų bažnyčioms būdingi sudėtingi ir puošnūs altoriai (vienas ar keli), įrengiami bažnyčios apsidės dalyje. Mažosios Lietuvos protestantų bažnyčioms būdingi pabrėžtinai kuklūs altoriai, atgręžti į besimeldžiančius ir vadinami Dievo stalu. Ant altoriaus padedamas Šventasis Raštas ir uždegamos žvakės. Katalikų ir protestantų bažnyčių altorių pavidalų skirtumai atspindi įvairių konfesijų liturgijos ypatybes.

Marija Purvinienė

Martynas Purvinas

Iliustracija: Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios altorius, 1926 / Iš Vytauto Gocento rinkinio

Iliustracija: Pabėtų evangelikų liuteronų bažnyčios altorius, 1590 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios altorius, 1926 / Iš Vytauto Gocento rinkinio

Pabėtų evangelikų liuteronų bažnyčios altorius, 1590 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932