istorizmo architektūra

istorzmo architektūrà, Europoje XIX a. pradžioje išplitusi meno kryptis, atkartodavusi senųjų architektūros stilių (romanikos, gotikos, renesanso, baroko ir kitų) formas. Istorizmo architektūrai priskiriami neoromanikos, neogotikos ir panašių krypčių statiniai. Istorizmo architektūros projektuotojai dažniau nekopijuodavo senų pastatų, o pasinaudodavo senosiomis formomis bei motyvais, kartais sujungdami skirtingų šalių, pvz., Vokietijos ir Anglijos, tačiau to paties laikmečio ir stiliaus architektūros elementus ir laikydamiesi bendrųjų tos architektūrinės krypties tradicijų. Palyginimui – eklektizmo architektūroje būdavo sumaišomi įvairių epochų bei kraštų motyvai. Tačiau ir istorizmo architektūra nebuvo grynasis stilius – stengtasi išoriškai (formomis, puošmenomis ir kitomis ypatybėmis), o ne išlaikant senovinę prasmę pateikti praeities motyvus (gotiką darant „gotiškesne“ negu senovėje ir panašiai). Istorizmo architektūros išplitimo laikotarpis sutapo su Prūsijos ekonominiu klestėjimu, Vokietijos susivienijimu į galingą imperiją. Skubant stiprinti naują didžiąją valstybę, ją germanizuoti, skatintas pabrėžtinas architektūros vokiškumas. Tam labai tiko romantizmo meno ir kultūros laikotarpiu susiklosčiusi istorizmo architektūra, primenanti senųjų germanų valdovų didybę bei vokiškosios kultūros „aukso amžių“ viduramžiais. Ypač išplito istorizmo architektūros neogotikos pakraipa, Rytprūsiuose priminusi Kryžiuočių ordino galybės laikus. Panaudojant neogotikos formas Rytprūsių architektūroje klostėsi vadinamasis imperinis stilius – pabrėžtinai didingi, masyvūs kapitališki statiniai, sumūryti iš raudonų plytų su tašytų akmenų pamatais, arkinėmis angomis, smailiais dekoruotais frontonais ir panašiais elementais. Tokia išvaizda ypač būdinga tuomet valdžios statytiems pastatams (kareivinėms, administraciniams bei įvairių įstaigų statiniams, bažnyčioms ir kitiems). Tokie pastatai Rytprūsiuose buvo statomi ir XX a. pradžioje, o kai kurie istorizmo architektūros principai čia naudoti iki pat XX a. vidurio. Būdingi istorizmo architektūros pavyzdžiai: centrinis paštas ir kareivinės Klaipėdoje, bažnyčios Nidoje, Juodkrantėje ir Šilutėje, teismų bei kalėjimų kompleksai Klaipėdoje ir Šilutėje.

Martynas Purvinas

Marija Purvinienė

Iliustracija: Istorizmo architektūros pastatas Šilutėje, 1995

Iliustracija: Centrinis Klaipėdos paštas Liepų gatvėje (1893, architektas H. Schoede) / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Klaipėdos kareivinių kompleksas (1907) Herkaus Manto (buvusioje Liepojos) gatvėje / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo