eklektizmo architektūra
eklektzmo architektūrà, XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje išplitusi kryptis, naudodavusi senųjų architektūros stilių (romanikos, gotikos, renesanso ir kitų) formas, jas didesnio vaizdingumo dėlei įvairiai supindama. Tokiu laisvu įvairiems laikmečiams, šalims ir kultūroms būdingų architektūros motyvų maišymu eklektizmo architektūra skyrėsi nuo istorizmo architektūros. Eklektizmo architektūra išplitimo laikotarpis sutapo su Prūsijos ekonominiu suklestėjimu, Vokietijos susivienijimu į galingą imperiją, pergalingais karais su Prancūzija ir kitais įvykiais. Tuomet sparčiai augo miestai ir miesteliai, buvo statoma daug naujų, dažniausiai eklektizmo architektūros stiliaus, pastatų. Todėl šios krypties statiniai sudaro didžiąją Mažosios Lietuvos ir Tvankstos architektūros paveldo dalį. Ekonominio klestėjimo metu statyti pasiturinčiųjų ir turtingųjų namai bei sodybos būdavo pabrėžtinai puošiamos, taip demonstruojant gyventojų statusą, reklamuojant pastate įsikūrusias užeigas, viešbučius, krautuves ar panašiai. Buvo mėgdžiojami senųjų aristokratų ženklai (pvz., puošnūs herbai frontonuose). Paplito „fasadinė architektūra“ – labai išpuošiant reprezentacinę namo pusę į gatvę, o kiemą paliekant visiškai paprastą. Eklektizmo architektūros galimybės atitiko tuometinių nuvorišų ir panašią pasaulėjautą – savo namus jie stengėsi puošti senovinių rūmų motyvais. Kaip eklektizmo architektūra atmaina išskirtinas bydermejerio stilius (vadinamoji konditerinė, saldžioji architektūra). Tokie pastatai tarsi prašmatnūs tortai būdavo ypač išdailinti įvairiomis puošmenomis. Tokių statinių bei pačios eklektizmo architektūros plitimą skatino germanų kultūrai būdingas sentimentalumas, praeities „aukso amžiaus“ ilgesys. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos eklektizmo architektūros pastatams būdingas ypatingas puošnumas, pasiektas derinant raudonų plytų ir šviesaus tinko plokštumas, įvairias puošmenas, skirtingų laikmečių motyvus ir panašiai. Pvz., 1900 pastatytoje Natkiškių užeigoje panaudoti angliškos gotikos, renesanso ir „prūsų stiliaus“ motyvai bei sudėtingos puošmenos. Vienaip ar kitaip eklektizmo architektūros principai naudoti iki pat XX a. vidurio. Klaipėdoje dėl ypatingos ekonominės ir kultūrinės Anglijos įtakos natūraliai prigijo šios šalies architektūros elementai (Klaipėdos eksportas į Angliją XVIII–XIX a. sudarė 84%), todėl vokiškoji statybos tradicija daug kur buvo užleidusi vietą angliškajai, pvz., OʼGilvie namas Kurpių g. 3, McLeano namas Liepų g. 20, Beerbohmo „Žaliasis sandėlis“ Pietų Rago g. 1, Vitės gatvės gyvenamieji namai su kaminais galiniuose frontonuose, nugriautoji Žuvų turgaus halė, „Šikšnosparnio“ aludė Kepėjų gatvėje su Tiudorų arkomis ir kiti. Miestų, miestelių (ir dalies kaimų) pastatus tada projektuodavo profesionalūs architektai (daugiausia vokiečiai) pagal Vakarų Europos ar Karaliaučiaus madas. Todėl eklektizmas atspindėjo germanišką krašto kultūrą. Tik XIX ir XX a. sandūroje plito tautinės architektūros kryptis, kai pastatuose imta atspindėti vietos gyventojų (taip pat ir lietuvininkų) tautodailės bei liaudies architektūros motyvus.
Kostas Frankas
Martynas Purvinas
Marija Purvinienė
Iliustracija: Eklektizmo architektura
Iliustracija: Eklektizmo architektura. Natkiškiai, 1991