Jonas Pilibaitis

Pilibaitis Jonas, Pillebeit 1844 VI 17 1931 IV 15Petreliuose (Šilutės aps.), ūkininkas, klimkiškis sakytojas. 1891 peticijos dėl lietuvių kalbos išlaikymo rengimo komiteto narys. 1903 su kitais 12 valdybos narių pasirašė Evangeliškosios Lietuviškos Maldos Draugystės įstatus. 50 metų pašventė surinkimui. Nuo 1906 leido Pasiuntinystės Laiszkelį, 1907 pavadintą Pasiuntinystės knygelės. Po Mikelio Kybelkos (1837–1906) mirties vadovavo Senajam surinkimui. Gyveno Petreliuose. 1905 kartu su kitais 17 kunigų ir sakytojų pritarė iš vokiečių kalbos verstai Jono Porsto knygai Pono Diewo Dušių Wedimai Keliu į išganytingą Amžią. Rinkdavo aukas misijoms, pvz., per 1912 VIII 15–1913 VIII 15 surinko 9500 markių. Nuo 1920 Klaipėdos kraštą laikinai perėmus prancūzams, kurie trukdė veikti neregistruotoms organizacijoms, lietuviškai nusiteikę surinkimininkai Priekulės teisme įregistravo surinkimą Ewangeliszkoji Lietuviszkoji ir Vokiszkoji Maldos Draugystė (pirmininkas Kristupas Puodžius iš Drukių, pavaduotojas Janis Kunkis iš Grauminės). Vokiečių opozicija trukdė veikti klimkiškių surinkimui, jį skaldė pasitelkdami prigrasintą Pilibaitį. Pažeisdamas draugijos įstatus, 1924 VI 24 Pilibaitis sušaukė susirinkimą, pašalino kai kuriuos lietuvininkų sakytojus (3 visiškai, 8 laikinai). 1924 IX 29 Pilibaitis sudarė atskirą Vokiškai-Lietuvišką Maldos Draugystę (vadovas Martynas Stimbra) be lietuviškai nusistačiusių sakytojų (5 jų nuteisti, 7 nubausti), siekusių, kad krašto Bažnyčia nebūtų pavaldi Vokietijos Bažnyčiai. Pilibaičiui vadovaujant surinkimininkai iš pradžių rėmė Lietuvos siekius įsitvirtinti Klaipėdos krašte, bet vėliau dalis pritarė vokiečiams, įtarę Lietuvos valdžios kėslus sukatalikinti kraštą, pajutę pavojų savo įsitikinimams, papročiams, gyvenimo būdui, kultūrai.

Algirdas Žemaitaitis