Įsrutis

Įsruts, Ysrutỹs (vok. Insterburg; rus. Černiachovsk), apskrities miestas, svarbus Mažosios Lietuvos centras, 84 km į rytus nuo Karaliaučiaus, 60 km į vakarus nuo Kybartų, prie plento ir geležinkelio tarp tų miestų, prie skersinio Tilžės–Girdavos geležinkelio, plentų ir vieškelių sankryžoje, abipus Unguros, ties Įsros žiotimis ir Priegliaus pradžia, 35 m virš jūros lygio. Ši vietovė buvo gyvenama nuo seno. Iš čia buvo patogu kontroliuoti svarbius vandens kelius. Sunaikintos nadruvių Unsatrapio pilies vietoje Vokiečių ordinas 1256 pastatė Instirburg pilį. 1275–1276 Ordinas sugriovė netoliese stovėjusią didelę nadruvių pilį Netynus (Lethovis). 1311 čia numatyta vieta Ordino piliai, kuri pradėta statyti 1336 (Įsruties piliakalnis ir pilis). Tačiau komtūrijos kūrimo planus su svarbiu atsparos punktu vis sutrikdydavo dažni lietuvių antpuoliai. Pilis tapo svarbia atramos baze, iš kurios Ordinas rengdavo antpuolius į Lietuvą. Jau 1370 prie tilto per Ungurą buvo pastatyta karčema. Po Žalgirio mūšio blogai įtvirtinta pilis buvo apleista, aplinkinės girios sudegintos. 1525 Įsrutis pradėjo atkusti. Iš 3 gyvenviečių ties pilimi, karčiama ir malūno tvenkiniu ir iš prūsų Spargės kaimo aukštame Unguros krante formavosi Įsruties miestas. 1541–1583 Įsručiui suteiktos Kulmo teisės. Miestas augo kaip turgaus, prekybos vieta, vėliau ir kaip pramonės, karinės įgulos miestas. 1610 pastatyta rotušė. Įrengti keli didelių kareivinių kompleksai. 1939 buvo gerai išlikęs senamiestis ir pilis (greta jos stovėjo paminklas lietuvininkų ulonams, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare), kelios bažnyčios (2 liuteronų, reformatų ir katalikų; Įsruties parapija), dideli naujamiesčio kvartalai, XIX–XX a. užstatyti puošniais daugiabučiais namais, buvo 48 711 gyventojų, kurių dauguma – evangelikų konfesijos. Įsrutis nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, tačiau labiausiai – sovietmečiu, kai buvo planingai nugriautas senamiestis, įrengiant paradų aikštę su Lenino paminklu. Evangelikų reformatų maldos namus atvykėliai pavertė cerkve, katalikų bažnyčioje įkurdino filharmoniją (dabar joje jau imta rengti pamaldas katalikams lietuviams, lenkams ir vokiečiams). Išliko tik miestiečių 1911 pastatyta bažnyčia. Sovietmečiu sudeginta ir senoji M. Liuterio bažnyčia. Miestas perstatinėtas ideologiniais sumetimais, jį darkė sovietinė netvarka, nevykę nauji statiniai. Dabar Įsrutis – rajono centras Rusijos valdomoje Kaliningrado srityje. 1340 minima Instrud, prūsų kalbai veikiant virtęs Instrutis < *Insrutis, Įsrutis su įspraustiniu -t-. Vietovardis kilęs iš vandenvardžio Įsrà gretiminės lyties Įsruts, Ysrutỹs.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Įsruties senamiesčio gatvelė, 1940 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Išlikęs eklektizmo architektūros namas Įsrutyje, 1994

Iliustracija: Įsruties panorama, iki 1944. Vaizdas iš M. Liuterio bažnyčios bokšto. Centre – pilis / Iš Boetticher A. knygos „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1895

Iliustracija: Tautinės architektūros namas Įsrutyje, 1994

Iliustracija: Įsruties turgaus gatvė, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Įsrutis, 1994

Iliustracija: Įsruties senamiestis, iki 1944 / Iš Sudermann H. knygos „Im Paradies der Heimat. Geschichten aus der Ostmark“. Berlin, 1940 (?).

Iliustracija: Ungura ties Įsrutimi, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Įsrutis. XIX a. sandėlis Geldapės gatvėje / Iš Boetticher A. knygos „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1895