Unsatrapis

Unsãtrapis, Unzãtrapis, senųjų prūsų istorinė sritis prie Alnos ir Ašvinės upių santakos. 1326 minėtas Unsatrapis ir Wunstorf, 1576 – Unsapotraps, 1590 – Wusatrapen. Kaip atskirą sritį Unsatrapį savo kronikoje (XIV a. pradžioje) išskyrė Petras Dusburgietis. Unsatrapio pilaitės buvo netoli viena kitos Alnos paupyje, tarp Friedlando ir Alnos miestų. Todėl ir jos plotas bei ribos iš šaltinių apytikriai atsekamos. Iš 1326 sudaryto Bartos srities ribų aprašymo matyti, kad Unsatrapis vakaruose ribojosi su Notanga, rytuose su Nadruva, o pietuose siena su Barta, prasidėjusi nuo Alnos upės (kiek į pietus nuo Friedlando) ėjo rytų kryptimi pro Kurtmedžius iki Ašvinės, kur siekė Nadruvos sieną. Į vakarus Unsatrapio riba ėjo ir už Alnos upės, šiaurėje – iki Alnos ir Priegliaus santakos, turbūt iki Sembos. Srities ir pilies pavadinimas Ordino šaltiniuose rašytas: Wohenstorph, Wünsdarf, Wunstorf, Wunsdorff, Wunsdorf, Wonsdorff, Wonesdorf, Wansdorf, Wundorff. Pati pilis, Petro Dusburgiečio užrašyta Unsatrapis, prūsiškai galėtų būti skaitomas ir Unzatrapis, o XVI a. kronikininkų – Unsapotraps, Wusatrapen. Jai užkariauti Kryžiuočių ordinui pakako poros žygių. Pirmajam 1255 žygiui Karaliaučiaus pilies komtūras pasitelkė ir kryžiuočiams pasidavusių sembų karių, o vadovu pasiėmė nadruvį Tiršką, žinojusį kelius į gretimas prūsų žemes. Žygio tikslas buvo neidentifikuota nadruvių Kapastatų pilis. Ji užimta staigiu antpuoliu, įgulą išžudžius sudeginta. Pilis, matyt, buvo gerai įtvirtinta (sienoms perlipti naudotos kopėčios ir kitos priemonės). 1256 vėl žygiuota į Unsatrapį ir sunaikinta Aukštuolyčių pilis. 1384 Aukštuolyčiai paminėti dykros pakraščio apsauginių pilaičių sąraše. Šis vardas išliko Alnos paupio dvaro pavadinime (vok. Auglitten). Kitų trijų Unsatrapio pilių įgulos, matydamos nebegalėsiančios priešintis, pristačiusios įkaitus ir pasidavusios kryžiuočiams. Viena iš tų pilių (vadinamasis Gundamas) buvo 5 km į vakarus nuo Alnos miesto, antroji pilis vadinta Angetete, trečioji – tuo pačiu srities vardu, Unsatrapis. 1295 Karaliaučiaus komtūras su kariuomene iš Unsatrapio žygiavo nubausti sukilusių nadruvių. 1319 per žygį į Prūsiją šią sritį su maždaug 800 karių buvo pasiekęs Gardino pilies viršininkas kunigaikštis Dovydas. Vygandas Marburgietis savo kronikoje pasakoja, kad 1347 rudenį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo kariuomenė suniokojusi Ragainės, Įsruties ir kitas apylinkes, netrukdoma nužygiavo į Unsatrapį, iš kur (mūšyje žuvus Ordino 1 riteriui su 14 karių), išsivarė belaisvių. Pasak Vygando Marburgiečio, 1382 sausį Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis plėšęs ir deginęs prie Vėluvos, paskui prie Tepliavos ir Unsatrapio, pridarydamas didelių nuostolių. Unsatrapio pilis XIX a. atiteko privačiam savininkui. Vėliau Unsatrapis sudarė vieną administracinį vienetą Karaliaučiaus apygardos Įsruties apskrityje. iki XX a. vidurio Unsatrapio vardas išliko buvusio dvaro ir geležinkelio stoties pavadinime.

LE

Iliustracija: Unsatrapio pilies bokštas, iki 1944 / Iš Norberto Stankevičiaus rinkinio