Įsruties parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Įsrutyje ir jo bendruomenė.

Įsrutiẽs parãpija. Nenustatyta, kada Įsrutyje iškilo pirmoji bažnyčia. Kryžiuočių laikais veikiausiai tenkintasi pilies koplyčia, nes istoriko Leo knygoje Historia Prusiae, 1725 [Prūsijos istorija] pateiktame katalikų bažnyčių sąraše įsrutiškė nenurodyta. Maldos namai 1531 jau buvo. Pamaldoms lietuvių kalba pradėjo vadovauti Jonas Tartyla, persekiojamas katalikų pasitraukęs čia iš Šilalės Didžiojoje Lietuvoje. 1537 J. Tartylos rūpesčiu pastatyta nauja bažnyčia, kur pamaldos iki XX a. pradžios vykdavo ir lietuvių kalba. Vėliau čia dirbęs U. Bigelstedtas reikalavo mokėti didesnį atlyginimą, mat pamaldas reikėjo laikyti dviem kalbomis: vokiečių ir lietuvių. 1610–1612 Įsrutyje pastatyta antroji bažnyčia – viena gražiausių to laikotarpio Mažojoje Lietuvoje. Interjerą puošė dailininkų M. Zeigermanno ir Greifenbergo tapytos freskos: Pasaulio sutvėrimas; Kaino mirtis; Sodomos ir Gomoros sunaikinimas; Lotas su dukterimis; Kristus alyvų sodelyje; Paskutinė vakarienė; Judo pabučiavimas; Petras išsižada Kristaus. Didingas Krucifiksas, Mozės, Jono Krikštytojo, angelų figūros, Marijos, apaštalų, pasaulietinių valdovų, Bažnyčios reformatorių Martyno Liuterio, Philipo Melanchtono bareljefai ir paveikslai, net medžio pjaustiniai, vaizduojantys senprūsį ir totorių. Visas 3 navas dengė lygios lubos, palei sienas ėjo talpūs kūrai (chorai). Tačiau viską pranoko didelis, 3 aukštų ištaigingas altorius bei sakykla, pagražinta medžio raižiniais, figūromis, statulėlėmis. Bažnyčia turėjo vargonus, 3 vario varpus. Tie, kaip žmonėms atrodė, skambinami vis kartoję: Adoms, Ieva, rojus, šventieji! Adoms, Ieva, rojus, šventieji! Minėtini ir brangūs sidabriniai bei paauksuoti sakraliniai indai. Po 1709–1711 maro lietuvių Įsrutyje labai sumažėjo. 1878 jų užregistruota tik 80. Vis dėlto lietuviškos pamaldos bent du kartus per metus laikytos iki pat XIX a. pabaigos. Įsrutyje kunigavo iškilūs Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojai: 1577–1593 Johannas Höpfneris, 1617–1640 – iš Klaipėdos kilęs Petras Kleikys, 1610/1620–1625 Christophas Steinas, 1626–1653 Valentinas Feuerstockas, 1675–1687 Frydrichas Partatius, 1707–1711 Jokūbas Perkūnas (jaunesnysis), 1711–1737 Johannas Behrendtas, 1727–1757 Adomas Henrikas Pilgrimas ir kiti. Čia yra gimę, dirbę ir kitų profesijų žmonės, nusipelnę Mažosios Lietuvos kultūrai: 1831 gimė būsimasis rašytojas Ernstas Wichertas, nuo 1869 parapijos mokykloje precentoriavo publicistas, poetas, vertėjas Ludwigas Passargė.

Albertas Juška

Iliustracija: Martyno Liuterio bažnyčia Įsrutyje, XIX a. / Iš Martyno Purvino archyvo

Iliustracija: Įsruties miesto bažnyčios XVI a. II pusės interjeras, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Krikšto koplyčia Įsrutyje. Medžio skulptūros, XIX a. / Iš Boetticher A. knygos „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1895

Martyno Liuterio bažnyčia Įsrutyje, XIX a. / Iš Martyno Purvino archyvo

Įsruties miesto bažnyčios XVI a. II pusės interjeras, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Krikšto koplyčia Įsrutyje. Medžio skulptūros, XIX a. / Iš Boetticher A. knygos „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1895