žvejyba upėse
žvejýba ùpėse. Žvejyba srauniose (Nemuno žemupys) ir mažose upėse, sekliuose upeliuose, lėtai tekančiuose vandenyse turėjo savų ypatumų, reikalaujančių tam tikrų įgūdžių, atitinkamos įrangos. Pasirenkamas žvejybos būdas kito priklausomai nuo metų laiko, upės vagos ypatybių, reikiamos sugauti žuvų rūšies. Pagal žvejybos upėse eigą žūklę galima sugrupuoti į kelis pagrindinius būdus: žvejyba traukiamaisiais tinklais, žvejyba iš valčių arba rankomis traukiant nuo kranto.
Daugybinės paskirties (universaliaisiais) upiniais traukiamaisiais tinklais (klipiais) žvejojo pavieniai žvejai ar jų grupės. Spendžiamosios žvejybos atmainai priklauso žvejyba statomais ir laisvai plūduriuojančiais ilgesniam laikui paliekamais inkarais įtvirtinamais įvairių rūšių tinklais. Taip žvejotos stintos, pūgžliai, ešeriai, kuojos. Atskirais atvejais upeliuose ir dideliuose tvenkiniuose nuo ledo nuvalydavo sniegą ir paviršiuje esančias žuvis apkurtindavo suduodant akmeniu virš jų; po to, išskaptavus ledą, žuvis būdavo išgriebiama. Atskira spendžiamosios žvejybos atmaina yra sekliuose upeliuose statomi nėginiai bučiukai ir vartos (prakolai) su didesniais bučiais: skersai upės vagos sukalami kuolai ir jie apipinami žabais iki upės vandens lygio, paliekant tik kelias protakas, kuriose įterpiami bučiai. Upines nėges gaudydavo iš vytelių pintais bučiais, kuriuos rišdavo po keletą prie vienos virvės į nėginį pantų junginį. Bučius statė nuošalesnėse vietose, grioviuose prie upių vagos, ar pakraščio, anga prieš srovę. Vėgėlinėmis gaudyklėmis – vartomis, panašiomis į venterius, žuvis gaudydavo žiemą užšalus ledui. Gaudyklės buvo statomos nerštavietėse po ledu. Panašios buvo ir šamų gaudyklės, tik didesnių matmenų ir 5–7 lankų, gramzdintos pavieniui atokiose, giliose upių vietose ir pritvirtinamos prie dugno.
Didelėse vandeningose upėse statomos didžiosios lašišinės užtūros (takišos). Rytprūsiuose, žemyninėje dalyje (ypač Nemuno žemupyje), įvairiais laikotarpiais buvo ne mažiau kaip 6 lašišinės užtūros. Minima, XVI a. netoli Šyšos kaimo Skirvytės bei Atmatos upėse buvus 3 dideles lašišines užtūras. Tai buvo tarp sukaltų kuolų ištemptas stambiaakis tinklas ir priedugnėje pastatyti dideli 1–2 m ilgio pintų kartelių bučiai lašišoms ir šlakiams; kraštuose buvo praveriamos pralaidos laivams. Žvejyba užtūrose vykdavo pavasarį ir rudenį. Bučius iš vandens traukdavo samdomi žmonės. Užtūros nuomotos, vykdyta griežta apskaita. Paskutinė lašišinė užtūra Nemuno žemupyje aprašyta 1908. Vėliau, lašišų sumažėjus, užtūrų statymas uždraustas, šalutinių Rusnės salos intakų vagos uždumblėjo, Atmatoje intensyvėjo laivyba garlaiviais.
Atskirai žvejybos upėse grupei priskiriamas žuvų gaudymas meškerėmis ir šniūrais (ūdomis; dar ungurių žvejyba). Taikių ir plėšrių žuvų žvejyba meškerėmis buvo daugiau pramoginio pobūdžio. Upėse sužvejojamų žuvų įvairovė ir kokybė kinta priklausomai nuo metų laiko. Pavasarį Nemuno žemupyje ir intakuose žvejotos didstintės, upinės nėgės; išsiliejus upėms pakrantėse buvo gaudomos lydekos (neretai perduriant jas peršteke, žeberklu), nerštiniai karšiai, starkiai ir kita. Priešneršinių santalkų metu tinklais Nemuno žemupyje gaudytos perpelės, žiobriai, eršketai. Neršto metu (apytikriai nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio) žvejyba upėse drausta. Vasarą upėse gaudytos daugiausia gėlavandenės žuvys: karšiai, kuojos, plakiai, lynai, lydekos, šamai, unguriai ir kitos, rudenį – lašišos, šlakiai, upėtakiai, žiemą – vėgėlės. Žvejybos atkarpos nuomotos, keičiamos kasmet burtų keliu, išperkamos kaimo ar žvejų bendruomenės. Žuvingiausias buvo Nemuno žemupys, deltos atšakos.
L: Bacevičius E. Poledinės baidomosios žvejybos pietryčių Baltijos lagūnose biologiniai pagrindai, žvejojimo technika ir tradicija (XIX–XX a. pirmoji pusė) // Jūra ir aplinka. 2004, nr. 1; Gaigalas K. Kuršių marių baseino žuvys ir žvejyba. Klaipėda, 2001; Vyšniauskaitė A. Žvejyba // Lietuvių etnografijos bruožai. V., 1964; Morkūnas V. Verslinė žvejyba Kuršių mariose XX a. pirmoje pusėje. // Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje. 1983–1984 metai. V., 1985; Piškinaitė-Kazlauskienė L. Žvejybos istorijos apybraižos. XX a. 3–10 dešimtmečiai. V., 1998; Benecke B. Fische, Fischerei in Ost- und Westpreußen. Königsberg, 1881.
Egidijus Bacevičius