ungurių žvejyba

unguri žvejýba. Unguriai buvo žvejojami ūdomis. Prieš žūklę ūdą surangydavo į medinį pintą medžio vytelių dėklą (kiocę, baldę; jos angos skersmuo 60 cm, aukštis 25 cm) taip, kad nuo jo kraštų kabotų paruošti kabliukai. Ant kabliuko užmaudavo (apstriekdavo) jauką (strikį): pajūryje naudojo didelius sliekus ir žuvytes (tobius, pūgžlių gabaliukus); mariose ir ežeruose – sliekus, iš dumblo iškastas upinių nėgių lervas – vi(n)gilius (graužvirbas), varles ir kita. Kartais žuvims privilioti naudojo gyvulių maitas. Į vandenį ūdas leisdavo iš valties 2 vyrai: vienas irkluodavo, kitas tam tikrais tarpais išmesdavo plūdurus su virvelėmis. Ūdos svarmenimis būdavo medinė lazda, kurios viršuje pritvirtindavo vėliavėlę (šis galas likdavo paviršiuje kaip plūduras), o apačioje – akmenį, kuris nugrimzdavo. Nuo medinio stovo dugne į įvairias puses atsišakodavo virvės su ūdomis. Buvo naudojamos ir vienos ištisinės virvės ūdos. Žvejybos įrenginys gulėjo dugne, paviršiuje – plūdurai ir vėliavėlės. Užmestas ūdas laikydavo kelias paras, vėliau jas tikrindavo. Po žūklės ūdą džiovindavo ant medinio 122,5 cm stovo – laktoriaus. Kuršių mariose ungurių žvejyba vyko ungurinėmis gaudyklėmis. 1927–1938 pagrindinė ungurių žvejyba vyko mažais venteriais ir kabliukais. Vasaros viduryje žvejai laukdavo į Kuršių marias įplaukiančių ungurių, tada juos gaudydavo stovinčiais tinklais. Nelegali ungurių žvejyba vykdavo vėlai rudenį, kai unguriai įlankose lindo į dumblą ir ruošėsi žiemai. Šios rūšies ungurių žvejybai naudojo žeberklą, panašų į trikampį. Pagautus brakonierius bausdavo piniginėmis baudomis, kartais įkalindavo. Pagal veikusius žvejybos priežiūros nuostatus rasti žeberklai buvo naikinami, unguriai parduodami vargšams, o virvės – iš viešų varžytinių. Kuršių marių pakrantėse bei ganyklų plotuose, ungurių laimikių vidurkis siekė 1342 cnt arba 0,83 kg/ha. Daugiausiai sugaudavo Juodkrantės žvejai. Sugautus ungurius parduodavo rūkytus ir gyvus; ypač daug jų išgabendavo į Vokietiją. Juodkrantėje veikė ungurių supirkimo punktas. H. Pietschas supirktus iš žvejų gyvus ungurius suleisdavo į tam tikrą didelį laivą, ir, pasibaigus ungurių žvejybos sezonui, jis gyvais unguriais aprūpindavo vietos rinką.

L: Rondomanskis A. Mažosios Lietuvos žvejyba. 1924; Lietuvos gėlų vandenų žuvys. V., 1956; Gaigalas K. Kuršių marių baseino žuvys ir žvejyba. Klaipėda, 2001; Benecke B. Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost- und Westpreußen. 1881; Bahr K., Boye, Meyer-Friese Fischerei im Samland: Fotografische Dokumentierte Fischerei am Samlands Nordküste 1926/28. 1987; Piech R. Fischerleben auf der Kurishen Nehrung. 1992.

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Ungurių žvejyba Kuršių mariose, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)