žemynėliavimas

žemynėliãvimas, gėrimo deivei Žemynai nuliejimas. Aprašytas Mato Pretorijaus veikale Prūsijos įdomybės. Anot jo, prieš pradėdami gerti jie pirmiausia šiek tiek nupila ant žemės Žemynelei, t. y. žemės deivei <...>. Žemynėlauti reiškia arba šiai deivei patarnauti, arba atlikti jai priedermę. Šiai deivei per visas iškilmes tarnaujama pirmiausia ir dažniausia, netgi taip, kad be jos nedaroma nieko ir nieko nepradedama. Žemynėliaujant kreipiamasi ne tik į Žemyną, bet ir kitus dievus ir sveikinami bendruomenės nariai (palabinimas). Kadangi žemynėliauti privaloma kiekvienų vaišių metu, tai rodo šios apeigos išskirtinę reikšmę. Žemynėliavimas neapsiriboja bendruomeninėmis gėrimo apeigomis, ant žemės t. p. nuliejama leidžiant alų iš statinės, pvz., sambariuose, įšventinant arklius, per laidotuves. Prieš įsileisdamas alaus šeimininkas meldžiasi dėkodamas dievui už dovanas ir prašydamas palaimos, po to, prileidęs ąsotį, įsipila, nulieja 3 kartus ant žemės – ant volės Žemynėlei, į ją kreipdamasis, ir išgeria. Nuliejimas ant žemės kaip auka dievams arba vėlėms žinomas iš daugelio baltų religijos ir mitologijos šaltinių, tačiau terminas žemynėliauti užfiksuotas tik Mažojoje Lietuvoje.

L: Pretorijus M. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla, t. 3. V., 2006.

Daiva Vaitkevičienė