Vokietijos generalinis konsulatas Klaipėdoje

Vokietjos generãlinis konsulãtas Klapėdoje, konsulines funkcijas Klaipėdos krašte vykdžiusi Vokietijos reicho įstaiga. Vokietijos generalinio konsulato Klaipėdoje pirmtakė –1919 įsteigto Vokietijos Reicho ir Prūsijos valstybės komisaro Klaipėdos kraštui institucija. Ratifikavus Versalio taikos sutartį, 1919 VIII 26 Vokietijos vyriausybė komisaru paskyrė buvusį Gumbinės apygardos prezidentą grafą Georgą Franzą Wilhelmą von Lambsdorfą, kuris buvo oficialus Vokietijos atstovas perduodant Klaipėdos kraštą Antantės valstybių administravimui. Klaipėdoje veikė Gumbinėje rezidavusio komisaro kontora. Per komisaro instituciją 1920–1922 buvo palaikomi kontaktai tarp Vokietijos ir Klaipėdos krašto politikų. 1922 V 5 G. von Lambsdorffui atsisakius savo pareigų, Vokietijos Užsienio reikalų ministerijoje jos buvo laikinai perduotos vyriausybės patarėjui finansų klausimais Pfefferiui. 1922 rugsėjo mėn. komisaro institucija buvo reorganizuota į Vokietijos generalinį konsulatą Klaipėdoje. Iš Antantės atstovo Klaipėdos krašte vyr. komisaro J. G. Petisné gavus egzekvatūrą, 1922 IX 27 pirmuoju generaliniu konsulu pradėjo dirbti dr. von Pannwitzas. Klaipėdos krašto priklausomybės Lietuvai laikotarpiu (1923–1939), be įprastos konsulinės veiklos (rūpinimosi Vokietijos piliečių teisėmis ir interesais, ypač prekybos ir laivininkystės srityse), konsulatas rūpinosi pašalpų ir kitų socialinių išmokų mokėjimu Vokietijos piliečiams, pagal 1925 II 10 Lietuvos–Vokietijos optacijos sutartį Klaipėdos krašte organizavo Vokietijos pilietybės optaciją. Vokietijos generalinis konsulatas Klaipėdoje tapo viena svarbiausių institucijų, per kurią Vokietija kliudė krašto integracijai į Lietuvos Respubliką. Palaikydamas ryšius tarp Klaipėdos provokiškai orientuotų partijų ir atskirų žinybų Vokietijoje, konsulatas kišosi į autonominio krašto reikalus, rinko karinę ir ekonominę žvalgybinę informaciją. Per Vokietijos generalinį konsulatą Klaipėdoje iš Vokietijos, dažniausiai iš Užsienio reikalų ministerijos, Klaipėdos krašto provokiškai orientuotos kultūrinės organizacijos ir politinės partijos gaudavo didelę finansinę paramą. Jau XX a. 3 dešimtmetyje Lietuvos spaudoje buvo skelbiama, kad Vokietijos generalinio konsulato Klaipėdoje įžiebiami konfliktai tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos valdžios, tariamasi su provokiškomis Klaipėdos partijomis dėl jų veikimo ir kita. Tik 1928 X 30 Berlyne buvo pasirašyta Vokietijos–Lietuvos konsulinė sutartis, apibrėžusi konsulinių valdininkų įsileidimo sąlygas, įgaliojimus, privilegijas ir veiklą. Nepaisant jos ir daugkartinių Lietuvos Respublikos reikalavimų atšaukti atskirus generalinius konsulus, Vokietijos generalinio konsulato Klaipėdoje nelegalios veiklos Lietuvai nutraukti nepavyko. 1933–1934 Vokietijos generalinis konsulatas Klaipėdoje suvaidino svarbų vaidmenį Klaipėdos krašte pertvarkant senųjų politinių jėgų orientaciją, faktiškai pajungiant jas NSDAP kontrolei, 1938–1939 – parengiant Klaipėdos krašto aneksiją. Iš kitų Klaipėdos krašte veikusių konsulinių institucijų, Vokietijos generalinis konsulatas Klaipėdoje išsiskyrė dideliu personalu: 1926 pabaigoje jame dirbo 15 tarnautojų (ir keletas sargų bei kurjerių), 1935 – apie 40 tarnautojų. Vokietijos generalinio konsulato Klaipėdoje vadovybę sudarė kelių lygių Vokietijos užsienio reikalų ministerijos skiriami karjeros diplomatai – generaliniai konsulai, konsulai, vicekonsulai. Generaliniais konsulais dirbo: dr. von Pannwitzas (nuo 1922 IX 27), grafas Wedelis (nuo 1923 I 11; nuolat sirgo ir buvo pavaduojamas, todėl 1924 antroje pusėje faktišku vadovu tapo konsulas dr. Freundtas), slaptasis patarėjas dr. Mudra (nuo 1925 III 31), Waltheris Maenßas (buvęs Vokietijos konsulas Göteborge; nuo 1927 XI 5; 1931 VII 4 išvyko vadovauti Vokietijos generaliniam konsulatui Singapūre), Otto Gustavas Axelis von Toepke (nuo 1931 VII 20; iš pradžių kaip komisarinis Vokietijos generalinio konsulato Klaipėdoje vadovas, 1934 paskirtas generaliniu konsulu Istambule), Reinholdas von Sauckenas (nuo 1934 X 1).

Dar skaitykite Vokietijos politika Klaipėdos krašto klausimu (1919–1939).

L: Jakubavičienė I. Vokietijos generalinis konsulatas – pagrindinis politinis Klaipėdos krašto gubernatoriaus varžovas XX amžiaus 3–4 dešimtmečiuose // Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVII), Klaipėda, 2008; Memeler Dampfboot, 1919–39 komplektai; Tauber J. Das Dritte Reich und Litauen 1933-1940 // Zwischen Lübeck und Novgorod. Wirtschaft, Politik und Kultur im Ostseeraum vom frühen Mittelalter bis ins 20. Jahrhundert. Norbert Angermann zum 60. Geburtstag. Lüneburg, 1996.

Vasilijus Safronovas