vaškonys

vaškonys, pranašautojai, burdavę iš į vandenį liejamo vaško figūrų. Vaško liejimą Prūsijoje XVI a. mini Jonas Maleckis, Lukas Davidas. J. Maleckis aprašo burtininkus [Burti], kurie meldėsi dievui Patrimpui, spėjo iš liejamo vaško figūrų ir tokiu būdu sužinojo, jog dingęs žmogus nuskendo sudužus laivui. Pagal Luką Davidą į vaškonis kreipdavęsi tie, kurie ieškojo atsakymų į klausimus arba prašė patarimų. Mikalojaus Daukšos Katekizme (1595) smerkiami tie, kas alavą ir vašką lieja. XVII a. vaškonis aprašo Matas Pretorijus. Pagal jo aprašymus, vaškonys pasakydavo, ar ligonis pasveiks, ar mirs, ar seksis sumanytas darbas (pvz., prekyba alumi), nurodydavo, kaip surasti pradingusį daiktą, nustatydavo vagį ir kita. Prieš liedami vašką vaškonys atlikdavo gėrimo palabinimo apeigą (žemynėliavimas), tuomet prašydavo apreikšti ženklą, jei po 3 bandymų ženklo nebūdavę, būrimą nutraukdavo. Vaškonims artimi švinučiai, burdavę iš lydomo švino. Tokie būrimai išliko iki XX a. Kūčių papročiuose. Vaškonys buvo ir gydytojai, pagal vaško figūras nustatantys ligą, tokios praktikos reliktų aptinkama užkalbėjimuose, kai virš ligonio galvos į dubenį lietas vaškas – susidariusi figūra vaizduodavo ligą.

L: Mannhardt W. Letto‑preussische Götterlehre. Rīga, 1936; Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, t. 2. V., 1996.

Daiva Vaitkevičienė