vartai, 1

vatai, 1, užkeliama arba uždaroma anga tvoroje, pastate ar užtvertame plote. Prūsijoje XII a. žinomos įtvirtintos sodybos su vartais. Vartai buvo įrengiami įvažiavimuose į dvarus, pilis, tvirtoves, mūro sienomis (gynybinėmis) apjuostus miestus. Juos turėdavo bažnyčios ir kapinės. Vartai statyti iš medžio, vėliau mūriniai, metaliniai, skyrėsi savo dydžiu. Vartai priklausė nuo tvoros tipo. Kaimuose vartai dažniausiai buvo gaminami iš gulsčių karčių ar lenktų, su tarpeliais, sutvirtinti įstrižai pritvirtintomis kartelėmis. Pririšti prie į žemę įkaltų stulpų, atkeliami, kartais sukami ant stulpo, įstatyto į akmens įdubą. Puošnesni vartai turi aukštesnius stulpus su skersiniu antvarčiu viršuje. Mažesni vartai žmonėms praeiti daromi iš vertikalių statinių ar lentelių, pinti iš virbų. Pasitaiko perlipamų vartų iš nukeliamų karčių, sudėtų į vertikaliai išskaptuotas stulpų ertmes; atidaromi iškeliant kartis. Dabartinėje Galindoje, Sūduvoje, Nadruvoje (dabar Mazovijoje) vartai buvo kelių tipų: didieji su antvarčiu ir šalia įrengti mažesni – pėstiesiems, dažniausiai puošti; vartai su stogeliu, lentiniu trikampiu frontonu, puošniais stulpais; pašiūrė su vartų anga sienoje į sodybos kiemą. Klaipėdos krašte vartai daugiausiai buvo iš lentų, dvivėriai su geležiniais apkaustais apačioje, turėjo panašias į trobesių rankenas ir kita. Klojimai ir daržinės suveriamų durų vietoje turėjo vartus; jie pritvirtinti prie apvalaus storo sukamo balkio, kuris vytelėmis pririštas prie nejudamo stulpo – staktų. Ūkinių trobesių vartai buvo lentiniai arba pintiniai. Aukštieji diendaržių vartai buvo dvivėriai ar vienvėriai, sukalti iš lentų. Vartai yra svarbūs etiketo, darbo, šeimos ir kalendorinių švenčių papročiuose. Iki vartų ar net pro juos buvo išlydimi garbingi svečiai. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Klaipėdos krašte mergina jai pasipiršusį vaikiną galėjo palydėti tik iki trobos durų, po sužadėtuvių – iki kiemo vartų. XIX a. jaunavedžiui parsivedant jaunąją žmoną į namus, vestuvininkai iš persirengėlių kiemo vartus turėjo išpirkti lauktuvėmis, jaunoji – dovanomis. XVII a. Mažojoje Lietuvoje, Joninių šventės išvakarėse, moterys ir merginos prisirinkusios pievų gėlių – kupolių, jų puokštę iškeldavo ant karties prie kiemo vartų, pro kuriuos per rugiapjūtę į klojimą vežami javai. Parvežus vežimą javų puokštę nuimdavo ir nunešdavo į klojimą, kad ji saugotų javų derlių nuo pikto.

L: Detlefzenas R. Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios. V., 1995; Vyšniauskaitė A. Lietuvio namai. V., 1999.

Iliustracija: Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios šventoriaus vartai, 1995 / Iš MLEA

Iliustracija: Karaliaučiaus pilies Albrechto vartai, 1930 / Iš MLEA

Iliustracija: Augusto Dėvilaičio sodybos Šyškrantėje vartukai, šalia jų – įvažiuojamieji vartai, vadinamieji „varslai“, statyti apie 1930 / Iš Šilutės muziejaus fondų