vargonai

vargõnai, dumplėmis pučiamas klavišinis muzikos instrumentas. Lietuvoje pirmoji žinia apie vargonus siekia 1408, kai didysis magistras Ulrichas von Junginenas Vytauto Didžiojo žmonai padovanojo portatyvą (nedideli kilnojami vargonai). Pirmieji dideli 60 registrų Karaliaučiaus katedros vargonai pastatyti 1581. Vargonų svarba ypač išaugo nuo XVII a., kai imta vargonais pritarti vienbalsiam bažnytiniam giedojimui.Tą paskatino Karaliaučiaus katedros vargonininko Johanno Reinhardo 1653 išleistas Johanneso Eccardo ir Johanno Stobäuso rinkinys Preussische Festlieder [Prūsiškos šventinės giesmės]. Į šį rinkinį patekusios giesmės buvo pritaikytos vienbalsiam giedojimui su vargonų pritarimu, originalios šių autorių giesmės sukurtos daugiabalse chorine faktūra. Nuo XVIII a. pabaigos gerus vargonus jau turėjo daugelis Mažosios Lietuvos bažnyčių. Karaliaučiaus bažnyčioje stovėjo garsios vargonų meistrų giminės Casparini atstovo Adamo Horacy (Orazio) Casparini (1676–1645) pagaminti vargonai. Karaliaučiaus katedros vargonai pastatyti 1721, Senamiesčio bažnyčioje – 1763. Prie vargonų gamybos prisidėjo ir lietuvių kilmės meistrai. Pvz., 1844 meistras Šervaitis (Scherweit) įrengė 36 registrų, dviejų manualų, 6000 markių kainavusius Kaukėnų bažnyčios vargonus. XIX a. susirūpinta profesionalių vargonininkų rengimu. Talentu išsiskyrė Karaliaučiaus katedros vargonininkas Wilhelmas Jensenas, vargonavimą dėstęs ir Karaliaučiaus universitete. Rūpindamasis bažnyčios repertuaru W. Jensenas sudarė, redagavo, aranžavo ir išleido vargoninių choralų, artimų liaudies dainų melodijoms, rinkinį, tapusį labai populiariu Mažojoje Lietuvoje. 1901 jį kiek paredagavęs išleido Bülowas von Denewitzas. XX a. pradžioje panašią choralų knygą išleido muzikas E. H. Saemannas. Puoselėjant vargonų muziką Mažosios Lietuvos bažnyčiose XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje daug nusipelnė vargonininkai, kompozitoriai Costanzas Bernekeris, Heinrichas Laudienas, Ottas Fiebachas ir kiti. Klaipėdoje 1923–1939 toliau puoselėta bažnytinė vargonų muzika; ji naudota ne tik liturgijos metu, pradėti rengti vargonų koncertai. Juos dažnai rengdavo Klaipėdos konservatorijos pedagogas Alexanderis Johovas, Juozas Žilevičius, Bernardas Dempė. Klaipėdos konservatorijoje 1923 įsteigtas vargonų skyrius. Klaipėdos krašto Direktorija šiai muzikos mokymo įstaigai atidavė 2 senų vargonų dalis, kurias sujungus padarytas vienas (2 klaviatūras, pedalus ir 6 registrus turėjęs) instrumentas. Vargonų rekonstravimas, kainavęs apie 4000 Lt, užtruko iki 1924 vasaros, todėl reguliarios vargonų pamokos prasidėjo tik 1924 IX 21. Kai 1928 Švietimo ministerija vargonų klasę perkėlė į Kauną, ten išgabenti ir vargonai.

Daiva Kšanienė

Danutė Petrauskaitė

Iliustracija: Karaliaučiaus pilies bažnyčios vargonai, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Karklės, Pakalnės apskritis, bažnyčios vargonai, iki 1944 / Iš MLEA