Šilutės seimo deklaracija
Šilùtės semo deklarãcija, priimta 1923 I 19 vykdant tarptautinės teisės nuostatą dėl apsisprendimo teisės. Oficialus pavadinimas Klaipėdos krašto seimo deklaracija. Preambulėje padėkota Mažosios Lietuvos sukilėliams (1923 I 10–15), Klaipėdos krašto išvaduotojams – savanoriams, pasveikinta besikurianti krašto savanorių kariuomenė. Šilutės seimo deklaracija pakartojo 1918 XI 30 Tilžės akto, Prūsų lietuvių susivienijimo – Tautos Tarybos 1920 II 11 nutarimo dėl Klaipėdos, Lietuvos Respublikos Steigiamojo seimo 1921 XI 11 rezoliucijos nuostatas; išreiškė Klaipėdos krašto gyventojų norą jungtis prie Lietuvos Respublikos: Ši deklaracija iškilmingai paskelbė, kad Klaipėdos kraštas jungiasi su Lietuvos Respublika, kaip josios autonomė dalis, likdamas visiškai savarankiškas mokesčių, švietimo, kulto, teismų sutvarkymo, žemės ūkio, socialinės apsaugos ir kitose vidaus aministraciją liečiančiose srityse, kaip tatai anksčiau jau buvo Klaipėdos krašto organizacijų deklaruota ir Lietuvos Steigiamojo Seimo rezoliucijos iš 1921 m. lapkričio mėn. 11 d. patvirtinta. Apie Šilutės seimo deklaraciją tą pačią dieną pranešta Lietuvos vyriausybei, ji paskelbta laikraščiuose Lietuva (1923 I 22, Nr. 18), Prūsų lietuvių balsas (1923 I 21, Nr. 17), „Klaipėdos krašto valdžios žinios“ (1923 I 22, Nr. 8) ir kitur. Šilutės seimo deklaraciją pasirašė apie 120 delegatų: Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto atstovai Martynas Jankus, Jurgis Brūvelaitis, Vilius Šaulinskis, Jonas Vanagaitis, Jurgis Lėbartas; Šilutės (Albertas Jonušaitis, Katrė Meižytė, Vilius Bajoras, Jonas Aušra, Jurgis Keraitis ir kt.), Pagėgių. (Evaldas Kasperaitis, Jonas Konradas, Augustas Meškaitis, Mikelis Mačiulis, Rudolfas Marksas ir kt.). Katyčių (Ermonas Brožaitis, Jurgis Margys), Lauksargių (Jurgis Loraitis, Jonas Skeris), Plaškių skyriaus (Martynas Gailius, Kristups Augustaitis ir kt.), Rukų (Mikelis Dauskartas, Mikas Deivikas), Natkiškių (Martynas Šaulys, Mikelis Šimkus ir kt.), Priekulės ir Lankupių (Jurgis Naujoks, Martynas Kuršus, Jokubas Labrencas, Martinas Labrencas), Vanagų (Martin Petereit), Rusnės (Anskis Lekšas ir kt.), Kintų (Ana Dreižytė-Piaulokienė, Jurgis Krauleidis ir kt.), Vyžių (Johanas Labeitas, Jonas Kikilus ir kt.), Dovilų (Jokūbas Bobis, Jurgis Keturis ir kt.), Plikių (Mikelis Daugalys), Kretingalės (Jokūbas Peteraitis, Jurgis Gelžinis ir kt.), Smeltės (Kristupas Kikutis ir kt.), Bomelsvitės (Jurgis Vesols, Endrius Pods), Kairinės (Ansas Jonelait, Jurgis Glažė ir kt.), Smalininkų (Ertman Szuks, Heinrichas Günteris), Saugų (Jonas Užpurvis, Mikelis Klečkus, Jonas Liliškis ir kt.) skyrių nariai, Klaipėdos krašto ekonominių ir politinių organizacijų įgaliotieji atstovai Vilius Gaigalaitis, Jokūbas Stiklorius, Martynas Reišys, Richardas Storostas. Šilutės seimo deklaracija turėjo įtakos Santarvės sprendimams dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos.
L: Vanagaitis J. Kovos keliais. Klaipėda, 1938; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992; Gliožaitis A. A. Šilutės seimo deklaracija ir ją lėmę įvykiai // Lietuvos aidas. 2002 I 16. Nr. 12; LE; MLFA.
Algirdas Antanas Gliožaitis
Roma Šukienė
Iliustracija: Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrių bei kitų politinių ir ekonominių organizacijų atstovų suvažiavimo (Šilutės seimo) „Klaipėdos krašto seimo deklaracija“, skelbianti apie Klaipėdos krašto prisijungimą autonomijos teisėmis prie Lietuvos Respublikos, Šilutė, 1923 I 19 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų