SA

SA, Die Sturmabteilungen der Nationalsozialistischen Deutschen Arbeiterpartei, Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP) šturmo skyriai, ginkluoti smogiamieji būriai. Pusiau karinė NSDAP organizacija, susikūrusi 1920, veikė 1921–1945. Versalio taikos sutartimi (1919 VI 28) demobilizavus didelę dalį Vokietijos kariuomenės, kūrėsi pusiau karinės savanorių organizacijos. Jos buvo atsvara Vokietijoje kylantiems darbininkų streikams ir politiniams neramumams. Mitinguose tarp politiškai solidarizuotų organizacijų savanorių būrių neretai kildavo tarpusavio smurtiniai susirėmimai: politikams kalbėti viešai buvo nesaugu. Dėl to iš NSDAP įkurto Sporto gimnastikos skyriaus buvo atrenkami tvirčiausi nariai saugoti oratorius. Iš jų išaugo SA šturmo būriai, kuriuos sudarė daugiausia buvę savanorių būrių kareiviai. SA buvo NSDAP teroro įrankis: organizavos riaušes, suiminėjo politinius oponentus, skleidė politinę propagandą, skatino antisemitizmą, vėliau saugojo kalinius koncentracijos stovyklose ir kita. SA vadai: Emilis Mauriceʼas (1920–1921); H. U. Klintzschas (1921–1923), Hermannas Göringas (1923), F. Pfeffer von Salomonas (1926–1930), Adolfas Hitleris (1930–1945); štabų vadai: Ernstas Röhmas (1931–1934), Viktoras Lutzė (1934–1943), Wilhelmas Scheppmannas (1943–1945). 1923 SA organizacijoje A. Hitleris inicijavo kurį laiką veikusį savo apsaugos padalinį (vok. Stabswache). Ilgainiui tarp NSDAP, A. Hitlerio ir SA vadų kilo nesutarimų, dėl to SA buvo įsteigtas atskiras A. Hitlerio asmens apsaugos būrys (vok. Stosstrupp Adolf Hitler). Po 1923 pučo NSDAP ir SA buvo uždrausta, veikė pogrindyje, kol 1925 legalizavosi. Tais pačiais metais A. Hitlerio pastangomis SA organizacijos viduje sukurta elitinė apsaugos rinktinė SS, pavaldi SA, nuo 1930 atskira organizacija, pavaldi A. Hitleriui. Kilo SS ir SA konfrontacija. Pastarąja A. Hitleris nepasitikėjo, nes ji dėl didelio masiškumo nebuvo disciplinuota, vadai piktinosi SS elitiškumu. 1931 įvyko slaptas SA vadovybės pasitarimas, nukreiptas prieš A. Hitlerį, numatyta jam nebepaklusti, dalis SA būrių sukilo. Apie tai sužinojęs A. Hitleris susidorojo su nepaklusniais vadais ir SA vėl tapo patikima jo atrama, bet antra po SS. 1934 SA buvo apie 2 mln. narių. SA organizacijos struktūra: žemiausiai pakopa – grandis (Schar) – 8 žmonės, jos vadas (Scharführer) ir vyresnysis vadas (Oberscharführer); 3 grandys – būrys (Trupp), vadas (Truppführer) ir vyresnysis vadas (Obertruppführer); 3 būriai – kuopa arba šturmas (Sturm; 70–120 žmonių), vadas (Sturmführer) ir vyresnysis vadas (Obersturmführer); 3 šturmai – batalionas (Sturbann; 250–600 žmonių), vadas (Sturmbannführer) ir vyresnysis vadas (Obersturmbannfühnere); 3–4 batalionai – šturmbanai (1000–3000 žmonių) sudarė pulką, arba štandartą, vadovaujamą vado (Standertenführer) ir vyresniojo vado (Oberführer); 3–4 štandartai sudarė pogrupį (Untergruppe), po to brigadą (Obschnitt); 2–3 brigados sudarė grupę (Gruppe), po to diviziją (Oberabschnitt). Klaipėdos krašte veikė Ernsto Neumanno įsakymu Vokietijos SA pavyzdžiu įkurta Memeldeutscher Kulturverband SA organizacija, kurią pavesta organizuoti Paului Kwaukai. 1939 I 7 Klaipėdoje, I 11 Šilutėje įvyko SA būrių steigiamasis susirinkimas. Į SA buvo kviečiami 18–30, vėliau iki 50 metų vyrai; pirmą dieną užsirašė apie 1500. Autonominių įstaigų tarnautojams vyrams buvo beveik privaloma stoti į SA būrius. Panašiai buvo su valstiečiais; dauguma jų priklausė tik Memeldeutscher Kulturverbandui, į SA dėl nuolatinių treniruočių, brangios uniformos, ginkluotės ir kita jie nestojo. Noriai į SA stojo jaunimas. Buvo kruopščiai tikrinami stojančiųjų į SA pareiškimai, itin sekami perbėgėliai iš kitų organizacijų. SA nariai rinko žinias apie gyventojus, traukė juos į hitlerininkų veiklą. Klaipėdos krašte didžiausias struktūrinis vienetas – grupė, vadas E. Rademacheris, vyriausiasis vadas – P. Kwauka, vyriausiasis vadas E. Neumannas. Kituose SA organizacijos vienetuose vadais skirti baigusieji vadų kursus. Kaimuose paskirti 1–2 politiniai vadai, miestams ir miesteliams – 1–3, gatvėms – 1 politinis vadas. Klaipėdos SA organizacijai priklausė apie 6000 narių: Pagėgių apskrityje buvo 10, Šilutės apskrityje – 12 kuopų. Buvo organizuoti motorizuoti SA būriai, įsteigta patrulių tarnyba (patruliavo gatvėse, restoranuose, prižiūrėjo, kad SA nariai nebūtų neblaivūs ir t. t.). 5% SA sudarė sanitariniai būriai. SA nariai vykdė represijas prieš kitataučius (ypač žydus), vykdė lietuvių mokyklų, mokinių, spaustuvių užpuolimus, riaušes, skleidė hitlerinę propagandą. 1939 vyriausiojo SA štabo įsaku tarnautojams buvo privaloma sveikintis A. Hitlerio pasveikinimo šūkiu, pakeliant ranką, ilgainiui iš vietinių SA būrių atributikos buvo pašalinti lietuviški ženklai. SA buvo finansuojama iš Vokietijos, aprūpinama kontrabanda vežtais ginklais.

L: Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1929, V., 1992; Williamsonas G. SS nuo gatvės kovotojų iki daugiagalvės hidros, V., 1998; Wielka encyklopedia PWN, t. 24, Warszawa, 2004.