putonys

putonys, pranašautojai iš alaus putų (jų dydžio, pakilimo, gausumo, vientisumo ar susiskaidymo, burbulų, rašto, figūrų ir kitų požymių), plg. putveizda – kas pranašauja iš putų, burtininkas. XVII a. aprašyti Mato Pretorijaus knygoje Prūsijos įdomybės. Būrimą iš putų minėjo 1426 Sembos vyskupo Jungės įsakas prūsams, „Sūduvių knygelė“ (XVI a. pradžia). XVI–XVII a. Latvijos raganų teismų aktuose daug kartų minėti iš putų būrę kannureģi (ąsočio žiūrėtojai). Putonys pranašavo daugelį dalykų: sėkmę ar nesėkmę darbuose bei kelionėse, ligonio pasveikimą ar mirtį, nustatydavo ligos priežastį, nurodydavo vagį ir kaip jį surasti. Sūduvių knygelėje, kreipiantis į Okopirmą ir Puškaitį, prašoma priversti vagį grąžinti daiktus; dievų pritarimą rodo pakilusios alaus putos. Burtams naudotas alus išgeriamas; tai rodo šių burtų sąsajas su alaus gėrimo ritualu (žemynėliavimas). Baltų religijoje putonys galbūt turėjo ypatingą kvalifikaciją atliekant apeigas su raugintais gėrimais (alumi, midumi); galėjo pranašauti sutarčių, karo žygių, vedybų ir kitų dalykų sėkmę.

L: Mannhardt W. Letto-preussische Götterlehre. Rīgā, 1936, p. 550; Straubergs K. Latviešu buŗamie vārdi. T. 2. Rīgā, 1941, p. 685−686; Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. 1. V., 1996, p. 484; T. 2. V., 2001, p. 154.

Daiva Vaitkevičienė