Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Prūsija Vokietijos imperijoje, Weimaro respublikoje ir Vokietijos reiche

Prūsijos istorijos tarpsniai.

Prsija Vokietjos impèrijoje, Wemaro respùblikoje ir Vokietjos reche. 1871 susikūrus Vokietijos imperijai (Vokietijos reichas), suvienyti vokiečių kraštai bei sritys; svarbiausia buvo Prūsija, kurios karalius tapo ir Vokietijos imperatoriumi (kaizeriu), ministras pirmininkas (kartu ir užsienio reikalų ministras) – reichskancleriu (iki 1918). Iki 1946 Prūsija buvo Vokietijos vidinė federacinė valstybė; turėjo lemiamą įtaką Vokietijos kariuomenei, politikai, ūkiui, ideologijai. Nors po Pirmojo pasaulinio karo Prūsijos dominavimas kiek susilpnėjo, bet jos valstybingumas, didelių monopolijų ir junkerių ekonominė politinė įtaka išliko. 1933 Vokietijoje įsigalėjus nacizmui, Prūsijos valstybės aparatas buvo sujungtas su viso Vokietijos reicho valstybės aparatu. Renkamus valdžios organus pakeitė skirti hitlerininkai (dar Adolfas Hitleris). Jos ministras pirmininkas buvo Hermannas Göringas. Vokietijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą, Prūsija, kaip militarizmo Europoje židinys, pagal 1945 Potsdamo konferencijos ir kitus nutarimus 1947 II 25 buvo likviduota kaip valstybė. Stengtasi (ypač SSRS kontroliuotoje Rytų Vokietijoje) panaikinti Prūsiją bei jos istorijos pėdsakus. Karaliaučiaus kraštas perduotas administruoti SSRS, likusi Senosios Prūsijos teritorija ir kitos žemės į rytus nuo Oderio ir Neisės atiteko Lenkijai. Po SSRS žlugimo (1991) susivienijusioje Vokietijoje vis plačiau minima Prūsija, reabilituojamas jos istorinis bei kultūrinis paveldas.

L: Volk und Reich. Berlin, 1930; Preussen. Berlin, 1964; Vogler G., Vetter K. Preussen. Berlin, 1970; Schulze-Dirschau H. Der deutsche Osten. Berg am See, 1989; Salmonovicz S. Preußen. Geschichte von Staat und Gesellschaft. Herne, 1995; Preußen – der verbotene Staat // Land an der Memel. Nr. 58, 1996, S. 66–71; Dwyer P. G. Modern Prussian History. Longman; Tautorat H.-G. 300 Jahre Preußen. Mythos und Erinnerung // Ebenroder (Stalluponer) Heimatbrief. 38 F. 2001, S. 11–17.

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Nacistinės Vokietijos karo laivynas okupuoja Klaipėdos uostą 1939 III 23 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo