policija

polcija (vok. Polizei). Viduramžiais Prūsijoje policijos pareigas atliko kaimo seniūnai (vok. Dorfschulze), pavaldūs valsčiaus amtmonams (vok. Amtshauptmann). Vėliau šias pareigas perėmė landratas, policijos egzekucijoms turėjęs specialius raitelius (vok. Kreisausreiter); ypatingais atvejais pasitelkdavo kariuomenę. Sprendžiant tvarkos palaikymo bei kitus klausimus dalyvaudavo įvairūs pareigūnai. Pvz., 1731 IV 21 Diržkiemio valsčiaus tarnautojas J. Schlemülleris kreipėsi į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės leitenantą von Pilkowskį: iš Kaunonų kaimo į Didžiąją Lietuvą pabėgęs baudžiauninkas Jurge Jesaitis, išsivaręs gyvulius, vežimuose išsivežęs grūdų ir kito turto. 1731 VI 16 Berlyne jau pats karalius Friedrichas Wilhelmas paskelbė įsaką dėl iš Diržkiemio valsčiaus į Lenkiją (Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę) pabėgusių 3 baudžiauninkų. 1731 VI 19 karalius įsakė dėl tokių pabėgimų Širvintos apylinkėse sustiprinti valstybinės sienos apsaugą. 1731 VI 28 ir liepos 31 dėl to įvykio aiškinęsi Prūsijos pareigūnai Tettau ir A. E. von Schliebenas, nurodė, kad J. Jesaitis aptiktas lenkiškame (Didžiosios Lietuvos) kaime Keturkaimiuose, o kiti pabėgėliai prie Vilkaviškio. Taip kontroliuotas Mažosios Lietuvos kaimo žmonių gyvenimas. Po 1820 daugėjant gyventojų ir pažeidimų daugelyje apskričių landratai pradėjo steigti policijos tarnybą. Pvz., 1874 IV 29 Šilokarčemos apskritis buvo padalyta į 22 policijos valsčius (Rusnės, Kintų, Šyšos, Saugų ir kitus). Jų vadovai galėjo skirti iki 15 markių baudas mažiau prasižengusiems arba juos areštuoti. Tinkamą muitų surinkimą prižiūrėjo ir su kontrabandininkais kovojo vyriausiasis pasienio kontrolierius ir 16 sienos prižiūrėtojų. Karaliaučiuje valdovo policija minėta 1639, ji ilgam išliko karališkąja (valstybine). Miesto policija prižiūrėdavo viešąją tvarką (pvz., 1835 susirūpinta šunų užpuldinėjimais), 1893 dirbo 103 panaktiniai – naktiniai patruliai. 1895 Karaliaučius turėjo 122 policininkus. Nuo XIX a. vidurio gydytojai kartu su policininkais vykdė venerinių ligų profilaktiką ir jas gydė, areštais ir kalėjimu siekta užkirsti kelią nelegaliai prostitucijai. 1860 Tilžėje policija pertvarkyta: čia veikė policijos inspektoriai. Suvienytoje Vokietijoje (nuo 1871) krašto policija buvo pajungta centrinei valdžiai Berlyne. Kaip atskiri padaliniai dirbo viešoji, kriminalinė, transporto, pasienio policija ir kitos. Pasienio policija saugojo valstybinę sieną. Geležinkelio policija prižiūrėjo tvarką geležinkelio ruožuose, stotyse, traukiniuose, tyrė įvykusias nelaimes, pasieniuose gaudė gabentą kontrabandą. Kriminalinė policija kovojo su nusikaltimais ir nusikaltėliais. Saugumo policija rūpinosi krašto saugumu. Privačią policiją turėjo savivaldybės įstaigos ir įvairios įmonės savoms reikmėms. Ji daugiausia rinko mokesčius miesto savivaldybėms. Vandens policija kontroliavo laivybą. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą pasienio policijos didelę darbo dalį sudarė kova su kontrabanda. Lietuvininkai, neretai kaltinti kontrabanda ar knygnešyste, būdavo policijos areštuojami. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių policija sekė daugumą Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų (pvz., 1917 daryta krata M. Ašmio namuose Poviluose). Iki 1918 daugelyje vietovių veikė žandarmerija. Po 1918 įsteigta valstybinė policija, turėjusi vykdyti įvarių valstybinių tarnybų nurodymus, gaudyti kriminalinius ir kitus nusikaltėlius, patruliuoti miškingose vietovėse, gatvėse, prie tiltų ir kitur, traukiniuose tikrinti bagažą, pasus ir bilietus. 1930 Rytprūsiai padalyti į 3 miestų ir 14 kaimo policijos apskričių. Kiekvienas tarnautojas (vok. Landjäger) gavo tarnybinį butą su telefonu, kaimo vietovėje – namą su ūkiniu priestatu ir daržu. Pvz., tarpukariu Ylavos apskrityje veikė 17 policijos postų: Ylavoje (3 policininkai – Kalvaitis (Kalweit), Paehras, Kopatzas), Landsberge, Kreuzburge (Baumgartas, Varnaitis (Warnat)), Apušvangyje, Kandyčiuose, Mühlhausene, Rasytėje, Toprynuose (Engelsas, Brožaitis (Broszat), Wirthas, Hahnas), Udravangyje ir kitur. Po 1933 Rytprūsiuose vėl įsteigta žandarmerija, nors tarnybos postai liko tie patys. 1933 įsigalėjus naciams ypatingą reikšmę įgijo valstybės slaptoji policija – gestapas, kontroliavusi Rytprūsius. Nacių policija lietuvininkus persekiojo tarpukariu; po Tilžėje įvykusio minėjimo, skirto 700 metų Kryžiuočių ordino Prūsos užkariavimo sukakčiai, 1934 III 16 Prūsijos policija uždraudė Vydūno knygą Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen [Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių, 1932], o 1938 areštuotas jis pats. Policijos veikla ypač išplėsta Antrojo pasaulinio karo metu. Tuomet Rytprūsiuose dirbusius apie 60 000 žmonių iš Didžiosios Lietuvos prižiūrėjusi krašto policija rašė raportus apie prasižengusius lietuvius, jų neleistinus ryšius su krašto moterimis.

MLEA

Martynas Purvinas

Gerhard Lepa

Iliustracija: Raitas žandaras tikrina savo valdas Didlaukio valsčiuje, Įsruties apskritis, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Karaliaus Friedricho Wilhelmo 1731 VI 19 įsako dėl pabėgusių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę baudžiauninkų faksimilė / Iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Prūsijos pareigūnų 1731 VII 31 rašto dėl pabėgusių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę baudžiauninkų faksimilė / Iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Karaliaučiaus krašto ir valsčiaus teismo rūmai, XX a. pradžia / Iš MLEA

Policija Klaipėdos krašte. Po Pirmojo pasaulinio karo, kol Klaipėdos kraštą administravo santarvininkų aukštasis komisaras, jo valdžioje buvo sava policija, sudariusi vienetą, vadinamąjį Polizeihauptmannschaft Memel [Klaipėdos krašto teritorinė policija]. 1923–1939 šią policiją sudarė 2 savarankiški organizaciniai padaliniai: valstybinė policija (pavaldi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai) ir autonominė policija (pavaldi Klaipėdos krašto direktorijai). Kiekviena iš jų savo veikloje vadovavosi savais įstatymais.

Krašto valstybinė policija pagal savo funkcijas buvo panaši į pasienio policiją. Ji pradėjo kurtis 1923 kovo mėnesį, kai Klaipėdos krašto 22 policininkai priimti dirbti į Uosto komisariatą, vadovaujamą komisaro J. Neriugo (vėliau Valstybinis pasienio policijos I Klaipėdos komisariatas). Jam pavesta saugoti Klaipėdos uosto zoną nuo Melnragės iki Smiltynės (11 km), Kuršių nerijos pakrantę (52 km) ir kovoti su kontrabanda Klaipėdoje. 1923 V 18 valstybinė policija baigta formuoti, visi 176 buvę policijos pareigūnai pradėjo dirbti joje (tai buvo ir visos Lietuvos pasienio policijos kūrimosi pradžia). Iš pradžių jai vadovavo Valstybinė pasienio policijos valdyba. Klaipėdos krašto gubernatorius skyrė visus jos pareigūnus, tarp jų ir policijos vadą. Po 1926 XII 17 valstybinio perversmo Lietuvos (Vidaus reikalų ministru tapus J. Musteikiui) valstybinės policijos pavaldumas suvienodintas su Lietuvos pasienio policija: panaikinta valdyba, policija tapo pavaldi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai; vadu paskirtas kapitonas P. Jurgaitis, vėliau J. Musteikis (1924–1926), E. Šneidereitis (nuo 1926 pabaigos), V. Goštautas, B. Stasiulis (nuo 1931 vasario), A. Sinkevičius (1935–1939). Valstybinę policiją sudarė komisariatai, rajonai, ir sargybos. Iš pradžių veikė 3 komisariatai: I – Klaipėdos (vadovas J. Neriugas); II – Šilutės (vadovas E. Lesingas); III – Pagėgių (vadovas Štelgeris); 1926 vasarį įsteigtas IV – Palangos. I komisariatas kontroliavo ir saugojo Lietuvos sieną Klaipėdos uoste, besitęsiančią Baltijos jūros pakrante iki sienos su Vokietija; II – sieną su Vokietija, einančią Nemunu Šilutės apskrities ribose; III – tą sieną Pagėgių apskrities ribose. Krašte įsteigta 14 pasienio policijos rajonų. Jų viršininkai vadinti vachmistrais policijos valdininko teisėmis, o policininkai – vachmistrais. 1931 panaikinti valstybinės policijos komisariatai ir komisarų pareigybės. Policijos rajonams tiesiogiai vadovavo valstybinės policijos vadas. 1935 XII 1 ji suskirstyta į sektorius (vadinamieji sektorių viršininkai prilyginti komisarams). Be valstybinės policijos sieną Klaipėdos krašte saugojo 300 pasieniečių (vėliau jų skaičius padvigubėjo). Valstybinės policijos mokymai vyko dažniausiai Rusnės mokomajame būryje kas 3–4 metai. Čia mokyta vairuoti motorinę valtį, važiuoti motociklu, ledrogėmis, šaudyti (geriausi šauliai rašyti į Aukso lentą). Šis būrys turėjo gerai įrengtą mokomąją sargybos būstinę; per mokymus sulaikyta nemažai kontrabandos. Mokymai baigdavosi egzaminu. Būrys 1931–1938 išleido 15 laidų (I laida – 1931 XII 29), iš jų 2 sargybos viršininkų; iš viso parengė 491 pasienietį. Į valstybinę policiją naujai priimtiems tarnautojams nuo 1928 įsteigti mokymo kursai Palangos policijos komisariate. Juos baigę likdavo dirbti pasienio policijoje. Pareigūnai mokyti ir darbovietėse: nuo 1927 visuose komisariatuose įvesta 6 mėnesių mokymo programa, dėstant žinias apie pasienio tarnybą, muitų politiką, muitinių ir viešosios policijos veiklą, kelių tarnybą, gaisrus, medžioklę, pasų vizas, Klaipėdos krašto konvenciją, prekybos sutartis ir kita. Pagrindinis valstybinės policijos uždavinys – žmonių ir prekių judėjimo per Lietuvos sieną kontrolė, kova su kontrabanda. Pagrindinė jos prekė (spiritas) plukdyta per jūros sieną, visos kitos prekės (vaistai, anodija, cigaretės, mielės, lošimo kortos, siuvimo mašinos, kosmetika ir t. t.) – per žaliąją sieną. Spirito kontrabanda davė didelį pelną (Vokietijoje 1 litras spirito kainavo 8 JAV centus, o Lietuvoje – 15 Lt). Per Klaipėdos kraštą į Lietuvą patekdavo kontrabandinių prekių didelė dalis. Aprūpinus valstybinę policiją modernesnėmis priemonėmis, 1923–1931 konfiskuota 13 motorinių, 189 buriniai ir irkliniai laivai, 9 automobiliai, 200 arklių su pakinktais, 115 vežimų, 79 rogės. 1926–1931 susišaudymų metu sužeisti 8 kontrabandininkai (žuvo 6) ir 11 policininkų (žuvo 4). Kontrabandininkams skirtos bausmės: ištrėmimas į kitą apskritį, ištrėmimas su policijos priežiūra, uždarymas į kalėjimą ar koncentracijos stovyklą, piniginės pabaudos. 1927–1928 Klaipėdos krašto komendantas nubaudė 79 asmenis: 9 skirta kalėti; 20 – tremtis; paskirta piniginių baudų už 257 tūkst. litų. 1927–1937 už kontrabandą nubausti 267 asmenys (paskirta baudų už 52 500 Lt). Valstybinė policija 1926–1937 sulaikė 2960 asmenų, nelegaliai vykusių per Lietuvos sieną; 1926 valstybinės sienos pažeidėjai Klaipėdos krašte sudarė 70%, 1937 – vos 2,9% pažeidėjų. Atskirą valstybinės policijos padalinį sudarė Jūros apsaugos tarnyba. Joje 1927–1928 dirbo 33, 1939 pradžioje – 29 policijos pareigūnai.

Dar skaitykite pasienio policija.

Krašto autonominė policija įsteigta po 1924 V 8 pasirašytos Klaipėdos krašto konvencijos, numačiusios viešajai tvarkai palaikyti krašte steigti savarankišką policiją, besivadovaujančią savo įstatymais, panašią į Lietuvos savivaldybių policiją. Ji vykdė viešosios ir kriminalinės policijos funkcijas, visuose padaliniuose turėjo kriminalinės policijos darbuotojų. Joje vartota vokiečių kalba kaip valstybinė, ji nebuvo tiesiogiai pavaldi Lietuvos Respublikos valdžiai, nebendradarbiavo su valstybine policija; krašto viduje nekovojo su kontrabanda. Jai vadovauti sukurta policijos direkcija (direktorius, inspektorius ir sekretorius). Direkcijai buvo pavaldūs 6 struktūriniai padaliniai. Klaipėdos miesto, Šilutės ir Pagėgių apskrities autonominės policijos komisariatams vadovavo komisaras, Klaipėdos apskrities policijai – inspektorius. Šilutės apskrities komisariate 1929 su komisaru dirbo kriminalinės policijos vyriausiasis asistentas, 2 asistentai, 3 policijos valdininkai ir 11 stočių valdininkų (iš viso 18 pareigūnų). Klaipėdos uosto policijai vadovavo vyriausiasis vachmistras, turėjęs 4 pavaldžius vachmistrus. Priimant į autonominę policiją taikytas 2 metų bandomasis laikotarpis. Metus pretendentas mokytas Klaipėdos miesto policijos komisariate, atlikdavo jam pavestas pareigas su kitų pareigūnų priežiūra. Tinkami kandidatai gaudavo leidimą mokytis policijos mokykloje, kurią baigę galėjo dirbti žemiausiose pareigose. Į aukštesnes pareigas pretendavę pareigūnai privalėjo išlaikyti papildomus egzaminus. Viešosios policijos pareigūnai turėjo uniformą, kriminalinės – ne. Uniformuoti pareigūnai buvo ginkluoti revolveriais, karabinais arba šautuvais, kardais ir guminėmis lazdomis, neuniformuoti – revolveriais. Uniformą pareigūnai įsigydavo savo lėšomis; tuo rūpinosi speciali komisija ir kasa (jos lėšas sudarė mėnesiniai policijos darbuotojų (15 Lt) ir direkcijos (18 Lt) mėnesiniai įnašai). Autonominės policijos darbuotojų atlyginimą reguliavo direktorijos išleisti nuostatai. Jį sudarė pagrindinė tarnybinė alga ir priedas už žmoną bei vaikus (žemiausias vachmistro atlyginimas buvo 190 Lt). Klaipėdos krašto direktorija šiai policijai išlaikyti skyrė 5% metinio biudžeto. Po 1939 kovo valstybinė policija pasitraukė į Lietuvos teritoriją ir ėmė saugoti Lietuvos valstybinę sieną su Klaipėdos kraštu, o autonominė policija buvo sujungta su Vokietijos policija.

Česlovas Mančinskas

Po 1930 Lietuvos saugumo policija didelį dėmesį skyrė žvalgybai. Klaipėdos krašte veikė įvairūs agentai (pavardės ir kiti duomenys sunaikinti prieš kraštą 1940 užimant sovietams). Lietuvoje veikė apie 500 agentų, rinkusių informaciją šalies viduje bei keliasdešimt agentų, veikusių Rytprūsiuose ir kitur. Tarpukariu Lietuvos sieną saugojo ne tik pasienio, bet ir Klaipėdos krašto policija. Pasienio policijos tarnautojų skaičius priklausė nuo sienų ilgio ir nuo santykių su kaimynėmis. 1934 XI 30 Lietuva turėjo 272 km ilgio pasienio ruožą su Vokietija. Pasienio policijos tarnautojui teko 0,73, sargybiniui – 0,78, o valdininkui – 12,05 km sienos. Klaipėdos krašto pasienio policijos jūros apsaugoje dirbo 29 tarnautojai. 1934 XII 13 Vidaus reikalų ministerijos pulkininkas S. Rusteika bendrauti su spauda leido tik aukšto rango pareigūnams, tarp jų ir Klaipėdos krašto pasienio policijos vadui. Apie krašto policiją neretai rašyta Lietuvos policijos mėnesiniame žurnale Policija (leistas 1924–1940, 1942–1944). 1936 V 1 Policijos žurnale skelbta, jog Veiviržėnų nuovados policija, Velykų proga, padariusi kratas pas 4 to valsčiaus gyventojus,... surado kontrabandos keliu įgabentos anodijos [eterio ir spirito mišinys], olandiško spirito ir įvairių indų... Pas vieną iš šių kontrabandininkų rasta pasidarius karstą, už kurio šiauduose laikė paslėpęs skardines su anodija... Visiems aišku, kad šios rūšies žmonės yra praeities liekana, su kuria tenka policijai daug kovoti. 1938 IV 25 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras skiria ir atleidžia Klaipėdos krašto pasienio policijos vadą, jo padėjėją, jūros apsaugos viršininką ir kapitoną bei kitus tarnautojus. Taip numatyta didesnė Klaipėdos krašto policijos priklausomybė Lietuvos valdžiai. Tarpukariu pajūryje atostogaujančio Lietuvos prezidento apsaugai sustiprinti iš krašto pasienio policijos komandiruoti 9 vachmistrai. Po 1939 III 22 Vokietijos ultimatumo krašto nacių organizacijos kartu su vietos policija užėmė visas valstybines įstaigas. 1940 I 24 Lietuvos konsulas A. Kalvaitis pranešė, kad Klaipėdos policijos direktorius O. Böttcheris ištrėmė 74 Lietuvos piliečius, nuteistus dar prieš Klaipėdos krašto prijungimą prie Vokietijos.

Dar skaitykite krašto valdymas.

MLEA

Šilutės apskrities policijos valdyba tarpukariu tikrinio atvykusių į kraštą darbininkų dokumentus, registravo gyventojus (atvykę asmenys privalėjo policijos nuovadoje užregistruoti per 3 dienas, ypatingais atvejais – per 6), jiems išduodavo registracijos lapelius. Nesilaikę registracijos įstatymo bausti 150 Lt bauda, jos nesumokėję – kalėjimu. 1933 pagal Lietuvos Respublikos Valstybės Saugumo Departamento statutą jo darbą Klaipėdos mieste ir apskrityje, Šilutės ir Pagėgių apskrityse atliko Lietuvos valstybės saugumo policijos Klaipėdos apygarda. Jos būstinė buvo Klaipėdoje; ją tvarkė apygardos viršininkas. Valstybės policijos komisaru Šilutėje dirbo Šneideraitis, 1935 – Heinrichas Kupratis. Tvarkai naktimis prižiūrėti skirti panaktiniai. 1932 Šilutės kaime jais skirti: kontrolierius Matas Kurkaitis, sargai – Francas Niemanas, Jurgis Reizgys ir Augustas Lamsaitis (visi iš Šilutės). 1931 Šilutės apskrities policija užregistravo 374 nusikalstamus darbus: 1 nužudymas, 8 išžaginimai, 4 vagystės valstybinėse įstaigose, 99 tokie atvejai kitur, 105 vagystės, 89 sukčiavimo atvejai, 53 padegimai, netikrų pinigų platinimo 4 atvejai ir netikrų vertybinių popierių bei ženklų perdirbimo 11 atvejų.

Vijeta Venckienė

Iliustracija: Policijos patikrinimas Klaipėdos žuvų turguje, iki 1939 / Iš MLEA

Iliustracija: Lietuvos Respublikos pasienio policininkai prie sulaikytos kontrabandos, apie 1930 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Lietuvos Respublikos Klaipėdos pajūrio ruožo pasieniečiai ir muitininkai, apie 1933–1934 / Iš Domo Kauno rinkinio