Poklius

Põklius (Pocols, Pacols, Poccolos), skraidžiusių ore piktųjų dvasių valdovas prūsų mitologijoje. XIX a. ir XX a. I pusės tyrinėjimuose Pokius nepagrįstai paverstas lietuvių dievu. 1530 Prūsijos vyskupo dokumente prūsų dievų sąrašo gale minėti Pocols, kuriuos atitiktų furiae, t. y. furijos. 1563 „Sūduvių knygelėje“ Pockols apibūdinti kaip skraidančios dvasios arba velnias (vok. Teufel). Pasakojama, kad Peckoli esą Pekulo pavaldiniai. J. Malecijus minėjo Poklių kaip oro dvasių dievą. XVI a. pabaigoje Casparas Hennenbergeris visus artimus dievus suvedė kartu su kitų šaltinių minėtomis oro dvasiomis ir atrado prūsų vyriausiąjį dievą Patolą, vadintą ir Pocolos arba Pickolos. Jonas Lasickis minėjo daugiskaitinę pokolių ar poklių formą. Minėtas prūsų paprotys per laidotuves ore švaistytis kalavijais, šaukiant Geigeite begaite pekelle (gal taip siekta nuvaryti piktąsias dvasias). V. Toporovas teigė, kad Poklius bei pokliai kaip antrinė dievybė pratęsia Patulo ir Pikulo funkcijas. Ši vardų grandinė gali būti kildinama iš vieno šaltinio – senųjų prūsų požemio ir mirusiųjų dievo.

Gintaras Beresnevičius