ploštė

plõštė, puošni ant pečių apsigaubiama skara, skraistė, užsupalas. Ploštė buvo praktiška ir dekoratyvinė. Mažojoje Lietuvoje XVII–XIX a. moterys dėvėjo ploštes ant liemenių, švarkelių (iki liemens ir ilgesnių) bei sermėgų visais metų laikais. Tarminis pavadinimas, ploštės aprašai ir vaizdavimas išliko XVII–XX a. rašytiniuose šaltiniuose ir piešiniuose, nuotraukose. Vienas pirmųjų ploštę aprašė Theodoras Lepneris. Ją minėjo Kristijonas Donelaitis poemoje Metai. Martynas Liudvikas Rėza ploštės pavadinimą paaiškino plačiau. Friedrichas Samuelis Bockas vienas pirmųjų pavaizdavo moterį, apsigaubusią plošte savo piešiniuose. Vertingų žinių apie Tilžės apylinkių kaimiečių drabužius pateikė Eduardas Gisevius. Ploštės dėvėjimo būdus parodė dailininko A. Krečmerio ir kitų paveikslai, publikuoti Anastasijos ir Antano Tamošaičių leidinyje Lietuvių nacionalinis kostiumas, 1979 (Lithuanian national costume). Ploštė buvo stačiakampio formos, dėvėta perlenkta keliskart išilgai, dažniausiai balta, puošta geometriniais ir stilizuotais augaliniais raštais su gyvūnų elementais, dažniau siuvinėtais perdrobulyje ir ploštės galuose baltais, raudonais, rečiau kitų spalvos siūlais. Ploštė kaip viena puošniausių Lietuvoje drobulių iki XIX a. pabaigos išliko Mažosios Lietuvos moterų aprangoje kaip puošybos elementas.

L: Vyšniauskaitė A. Lietuviai IX a.–XIX a. vidurio istoriniuose šaltiniuose. V., 1994.

Ona Danutė Aleknienė

Iliustracija: Piešinio fragmente – mažlietuvės, dėvinčios ploštes, XIX a. / Iš MLEA