Pilkalnis, 4

Plkalnis, 4, Pilkainys, Pilkainis, Pilkalnė (vok. Pillkallen, 1938 Schloßberg, rus. Dobrovolsk), miestas ir apskrities centras. Senovės gyvenimo pėdsakus rodo archeologiniai radiniai. Nadruvių svarbi gyvenvietė ir pilis aukštoje kalvoje (1283–1284 jos nepavyko užimti kryžiuočiams). Po 1510 apylinkės vėl pradėtos apgyvendinti, 1516 naujakuriai įsikūrė prie senojo piliakalnio; tada minėtas Schloßberg [Pilies kalnas], įsivyravus lietuvininkams nuo 1545 tapo vien Pilkaln. 1549 pastatyta bažnyčia (Pilkalnio (4) parapija), 1550 įkurta parapinė mokykla, 1580 pradėti rengti turgūs; 1612 vykdavo 4 metturgiai, vaišintasi 3 karčemose, veikė alaus daryklos. Ant piliakalnio pastatyti 3 vėjo malūnai vėliau tapo miesto simboliu. 1717 įkurdinta karinė įgula. 1725 (vokiečių kolonizacijos metais) suteiktos miesto teisės, Pilkalnis perplanuotas kaip prekybos miestelis su didele stačiakampe turgaus aikšte. 1733 kolonistams pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia veikė iki 1818. 1772 gyveno 1302 žmonės. 1786 Kristijonas Gotlybas Milkus parašė poemą Pilkainis apie vietovės praeitį, kryžiuočių įsibrovimą, prūsų ir lietuvininkų nelaimes. Pilkalnio raida paspartėjo 1815 čia įkūrus apskrities centrą. 1815 mieste ir miško sodyboje iš viso buvo 103 ugniakurai, gyveno 938 gyventojai. Per Pilkalnį nutiesti plentai į Ragainę, Širvintą ir kita, 1892 geležinkelis Tilžė–Stalupėnai. 1868 įsteigtas Pilkalnio preparandumas rengė berniukus Karalienės ir Ragainės mokytojų seminarijoms; 2 valandas per savaitę mokyta lietuvių kalbos. 1883–1885 jame mokėsi Vydūnas. 1876 įkurta vyrų gimnastikos bendrija. 1905 miestas valdė 910 ha žemės, buvo 239 gyvenamieji pastatai, gyveno 4290 žmonių (iš jų 14 žydų). Nutiesti siaurieji geležinkeliai į Lazdynus ir kitur. 1912 mieste gyveno 4500 žmonių, veikė valstybinis teismas, apskrities įstaigos, įvairios mokyklos, preparandumas, ligoninė, skerdykla, gaisrininkų bendrija, gyvenamųjų namų statybos bendrovė, 3 viešbučiai (tarp jų Albert Strunskus), 12 užeigos namų (tarp jų Gottlieb Drewenings – Drevininkas, F. E. Petroschka – Petroška, Carl Wosilat – Vosylaitis), 7 restoranai (tarp jų Schillumeit – Šilumaitis, Th. Warlies – Varlys, Quittkat – Kuitkaitis), 3 notarai bei advokatai (tarp jų Kurschat – Kuršaitis), 9 kepyklos (tarp jų Broszeit – Brožaitis), kelios bankų įstaigos, statybos bendrovės (Bendrat&Krämer, Otto Wedereit – Vėderaitis), 3 kavinės (tarp jų Franz Abromeit – Abromaitis), alaus bravoras, Tilžės ir Gumbinės alaus bravorų urmo prekyba, 2 knygrišyklos, spaustuvė, 2 knygynai, 12 vyno krautuvių, 2 sviesto parduotuvės (tarp jų August Dangschat – Dangšaitis), 5 delikatesų krautuvės, likerio ir spirito gamybos 4 įmonės, siaurojo geležinkelio bendrovė, metalo liejykla ir žemės ūkio mašinų fabrikas, 10 mėsinių (tarp jų G. Adomat – Adomaitis, F. Dunskus, Krapkat – Krapkaitis), 5 dešrinės, dujų fabrikas, 2 lentpjūvės, kavos skrudinimo įmonė, kanalizacijos bei drenažo įmonės, 3 plytinės ir 2 betono gaminių fabrikai, žemės ūkio produktų prekybos bendrija, 4 mašinų fabrikai (tarp jų Aug. Ludszeweit – Ludžiuvaitis), mineralinio vandens fabrikas, 2 pieninės, 4 malūnai (tarp jų Jessulat – Jesulaitis), 2 popieriaus ir raštinės prekių krautuvės, 2 karstų parduotuvės, daugybė įvairių krautuvių bei amatininkų dirbtuvių, sporto aikštė. Pilkalnis garsėjo savitais gėrimais ir didesniu jų vartojimu (esą pilkalniškiai sraubę svaigalus it arkliai). 1914 rugpjūtį įsiveržus Rusijos kariuomenei Pilkalnis buvo labai sugriautas, nuo 1915 atstatinėtas. 1919 įrengta gimnastikos salė. Be kitų, gimnastams vadovavo M. Kriaučiūnas (Max Kraudschun). 1924 įkurtas teniso klubas, pasižymėjo Irmgard Wilke ir kiti sportininkai. Išgarsėjo sklandytojos, kurios pasiekė moterų pasaulio rekordų. Vadovaujant mokytojui P. Raukučiui (Paul Raukuttis) statyti sklandytuvai, sklandyta prie Viliūnų ežero, Rasytėje ir Mozūrijoje. 1931 gyveno 27 žydai. 1933 gimė būsimoji kalbininkė Gertrud Bense. 1934 įrengtas baseinas vietos sportininkams. 1939 gyveno 5833 žmonės, tarp jų daug lietuvininkų (Armonaičiai, Baltrušaičiai, Grigaičiai ir kiti). Veikė gimnazija, žemės ūkio ir amatų mokyklos, ligoninė, žemės ūkio mašinų 2 fabrikai, elektros jėgainė, skerdykla ir kita. 1944 rudenį ties Pilkalniu ilgam sustojo frontas, sovietinės artilerijos ir aviacijos ugnis kelis mėnesius griovė gyventojų paliktą miestą, kol 1945 I 18 sovietinė kariuomenė pralaužė gynybos linijas. Labai nukentėjęs miestas toliau niokotas SSRS valdymo dešimtmečiais, dideli plotai ištuštėjo.

Martynas Purvinas

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Pilkalnio miesto Širvintos gatvė, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Pilkalnio miesto Širvintos parkas, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Juodžalių vėjinis malūnas / Iš MLEA

Iliustracija: Pilkalnio miesto malūnas (valcai) / Iš MLEA

Iliustracija: Pilkalnio miesto kepykloje, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Pilkalnis iš paukščio skrydžio, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Pilkalnio turgaus aikštė, apie 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyνo (Herder-Institut e. V. Bildarchiν)

Iliustracija: Pilkalnio miesto rotušė, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Išlikęs būdingas Pilkalnio miesto pastatas, 2002

Iliustracija: Išlikęs būdingas Pilkalnio miesto pastatas, 1995