patentai

pãtentai, XVIII a. Prūsijos valdovo leisti įsakai. Karalius Friedrichas I išleido keletą patentų kviesdamas į Mažąją Lietuvą kitataučius. 1711 IV 16 skelbta, kad kolonistai atleidžiami nuo činšo (dar skaitykite činšininkai), kontribucijos, lažo ir kitų prievolių. Antrajame patente (1711 X 24 ) padvigubintas laisvųjų nuo prievolių metų (iki 6) skaičius. Siekiant suaktyvinti kolonizaciją 1718 patentas kolonistams suteikė įvairių privilegijų: savo lėšomis persikėlę ir įsikūrę svetimšaliai gavo 9, o vargingieji 2 laisvus metus; atvykę iš įvairių Prūsijos karalystės sričių atitinkamai 6 ir 1 laisvus metus (pagal turto cenzą). Kiekvienas atvykėlis turėjo gauti 2 ūbus žemės; neturtingiesiems pažadėta pagalba įsigyjant gyvulius, paukščius, sėklą, padargus ir kita. III ir VII patentai skelbė, kad kolonistai, jų vaikai ir tarnai nebus verbuojami į kariuomenę. Į miestus kviesti įvairių specialybių amatininkai (II, III, XIII, XIV, XVI patentai); įsikūrę savo lėšomis turėjo gauti meistrų ir miestiečių teises, būdavo atleidžiami nuo mokesčių. 1719 XI 23 išleistas generalinis patentas, kuriuo į Mažąją Lietuvą drausta keltis žemaičiams ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojams (lenkams, žydams, čigonams). XIII patentas (1723) laisvų metų skaičius padidino iki 9; persikėlusiems iš kaimo amatininkams suteikti 3 laisvi metai. Patentuose surašyti pažadai ir privilegijos ne visada vykdyti, nes prastos ekonomikos sąlygos Mažojoje Lietuvoje vertė karalių rinkti mokesčius ir versti kolonistus vykdyti prievoles. Draudžiamieji patentai (VI, XIII, XIV) pakartoti 1725, 1739 ir vėliau. 1734 III 30 išleistu patentu žemdirbiams rekomenduota apsigyventi bajorų žemėse, o amatininkams – miestuose.

L: Matulevičius A. Mažoji Lietuva XVIII amžiuje. V., 1989.