pasitraukimas
pasitraukmas iš Mažosios Lietuvos 1944. Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, iš Rytprūsių bei Klaipėdos krašto vokiečių valdžia evakavo žmones, pramonės įmonių įrenginius. Pvz., iš Klaipėdos elektrinės išvežė pagrindines mašinų dalis, ko nepajėgė išvežti, sudaužė ar susprogdino. Iš Gumbinės apskrities moteris ir vaikus vežė nuo 1944 rugpjūčio. Kelionė į Vakarus buvo pavojinga, traukinius bei laivus nuolatos puldinėjo sovietiniai lėktuvai bei laivai. Nuo 1944 spalio labai suaktyvėjo sovietiniai oro anskrydžiai prieš Rytprūsių miestus (pvz., 1944 X 17 Gumbinę bombardavo visą valandą, mieste kilo gaisrai, jo dalis buvo sugriauta). Civiliai gyventojai, įstaigų žmonės, spėję išvykti iš krašto iki 1944 spalio, dar pasiekė evakuacijos tikslą – Vokietijos Vakarinę dalį. Pasitraukę vėliau pabėgėliai papuolė į apsuptį arba buvo atkirsti sovietinių tankų. Jiems teko patirti tragišką belaisvių dalią: marinimą badu, katorginį darbą, raudonarmiečių plėšimus, prievartavimus. Iš Klaipėdos miesto pasitraukė visi vietiniai gyventojai – 40 000 žmonių. 1945 sausį miestą užėmusi sovietinė kariuomenė jame rado vos 6 (ar 29) žmones. 1944 vasaros pabaigoje, sovietinei armijai priartėjus, imta evakuoti gyventojus. 1944 VIII 1 iš Pilkalnio apskrities rytinės dalies imta trauktis į vakarinę dalį su manta, kurią pajėgta pasiimti. Evakuacija truko 10 savaičių, gyvenvietėse buvo likę vaikai, moterys ir senukai. Tik spalio 13 pulta bėgti link Vėluvos. Dar spalio 12 popietę Tilžės–Ragainės apskrities gyventojai gavo nurodymą trauktis. Jiems buvo liepta susirinkti vakare 20 valandą ir pasiruošti pasitraukimui su vedliais. Žmonės buvo pasiruošę trauktis, susipakavę savo daiktus. Vestos geriausios karvės, dar likę arkliai. Neturėję savo transporto priemonių, buvo paimti į kitų vežimus, likusius paėmė vermachto sunkvežimiai ir nugabeno į geležinkelio stotį, iš kur išvykta traukiniu. Pasitraukus atokiau nuo pavojaus zonos, pagyvenusių vyrų grupės grįždavo atgal į kaimus ir kuldavo grūdus savo laukuose. Drąsesnės moterys t. p. parvykdavo į kaimus paimti reikalingų daiktų. Spalio 17 d. vakarą pasitraukta tolyn į vakarus, kol apsistota į pietus nuo Karaliaučiaus. Šios kelionės metu teko į laisvę paleisti arklius ir karves. Besitraukę vyrai iki 60 metų amžiaus buvo paimti į liaudies šturmo (vok. Volkssturm) grupę. Toliau trauktasi Aismarių link, prie pasitraukiančiųjų prisijungė dar daugiau žmonių iš kitų apskričių; kadangi pabėgėlių buvo labai daug, pasitraukimo nebebuvo įmanoma tvarkingai organizuoti, įsivyravo chaosas. Visos gatvės ir keliai buvo užkimšti pabėgėlių kolonomis; kai kurie vežimai nepajudėdavo toliau kaip 5 km per dieną. Žmonės šaltyje susirgdavo arba mirdavo. Pabėgėlių kolonos būdavo nuolat apšaudomos iš sovietinių lėktuvų. Žmonės keliavo Aismarių link ir pėsčiomis, pasiėmę lengvus ryšulius. Apie 1945 II 20 pabėgėliai pasiekė Aismares ties Rosenbergu. Kelionės per marių ledą metu pabėgėliai būdavo nuolat sovietinių lėktuvų puldinėjami. Dažnai vežimų ir mašinų svorio neišlaikydavo ledas; jam įlūžus nuskendo nemaža žmonių ir arklių. Pabėgėlių didelė dalis pasiekė Aismarių neriją ir toliau keliavo Piliavos ir Dancigo link. Iš ten jie traukėsi į Vakarus laivais. Nedidelė dalis anksčiau per Vėluvą ir Barštyną pabėgusių žmonių, perėjusių per Vyslos tiltą prie Marienburgo, saugiai pabėgo į Vakarus. Vėliau traukęsi gyventojai buvo sulaikyti sovietinės armijos ir grąžinti namo. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir sovietinei armijai užimant Rytprūsius didžioji dalis krašto gyventojų pasitraukė. Dešimtys tūkstančių pasilikusių žmonių buvo išvežti į Rusiją (Sibirą) ar nužudyti. 2/3 krašto 1945 perduota lenkų administracijai; 1948 ir 1953–1954 iš ten dar likusių 100–150 tūkstančio rytprūsiečių beveik visi buvo priversti pasitraukti į Vakarus. Toje dalyje liko 6000–8000 senųjų vietos gyventojų (tarp jų ir keli lietuvininkai), tik 10 kunigų visoms 40 parapijų (kai kuriose liko tik po 15–20 žmonių).
MLEA
Iliustracija: Planuota gyventojų evakuacija bei pasitraukimo keliai evakuacijos zonose / Iš Martyno Purvino rinkinio
Iliustracija: Gyventojų traukimosi kryptys įsiveržus sovietinei kariuomenei 1945 I 13 bei judėjimas evakuacijos zonose link pajūrio uostų / Iš Martyno Purvino rinkinio
Iliustracija: Gyventojų evakuacijos į Vakarus keliai prasiveržus sovietinei kariuomenei Oderio ir Nesės link, 1945 I–IV / Iš Martyno Purvino rinkinio
Iliustracija: Karo pabėgėlių vilkstinė traukiasi per Gumbinę, 1944 / Iš MLEA
Iliustracija: Klaipėdiškių evakuacija iš Kranto, 1944 VIII / Iš MLEA