pasienio policija

pasenio polcija. Lietuvos Respublikoje ir Klaipėdos krašte 1919–1940. Lietuvos sienos su Vokietija (Rytprūsiais) apsauga 1919 V 8 paskelbus muitų įstatymą pavesta muitinėms; sienos ruožas padalytas į muitinių barus, vadovaujamus jų viršininkų; organizuota civilinė sienos apsauga – sienos sargai. 1920 sienos apsauga perėjo kariuomenės žinion – iki 1923 pabaigos ją saugojo specialios pasienio kariuomenės dalys. Lietuvos Respublikos pasienio policija pradėjo savo darbą 1924 I 1, perimdama sienos apsaugą iš Krašto apsaugos ministerijos. Pasienio policijos organizacija keitėsi kelis kartus, buvo kiek skirtinga įvairiuose ruožuose. Prie sienos su Vokietija pasienio policija turėjo 2 atskiras organizacijas: Nemuno kairiojoje pusėje (Suvalkų krašto ruože) veikė Šakių ir Vilkaviškio barai. Dėl didelės kontrabandos sienos apsaugos stiprumas prilygo administracinės linijos su Lenkija apsaugai (po 2 sargybinius kiekvienam sienos kilometrui), ruožą saugojo apie 200 pasieniečių. Klaipėdos krašto sieną su Vokietija saugojo 1923 VI 18 įsteigta valstybinė pasienio policija. 1929 pradžioje ją saugojo 324 sargybiniai. Klaipėdos krašto pasienio policija buvo suskirstyta į komisariatus. 1931 jie panaikinti, nuo tada kreiptasi tiesiogiai į Klaipėdos krašto pasienio policijos vado įstaigą. 1933 VII 1 krašto pasienio policija padidinta 68 etatais. 1935 XII 1 jos ruožas suskirstytas į Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių sektorius. 1935 Lietuvos pasienio policijoje etatai sumažinti 86, o Klaipėdos krašto padidinti 34, vėliau dar 68 vietomis. Tada šią sieną saugojo apie 500 pasieniečių. 1939 kovą netekus Klaipėdos krašto, lietuvių pasienio policijos sargybos perkeltos prie naujosios sienos (senosios ribos tarp Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos), atitinkamai pakeičiant jų dislokaciją. 1936 visame Vokietijos pasienyje sulaikyta kontrabandinių prekių už 188 944 Lt. 1937 sulaikyti 357 nelegaliai sieną pereinantys asmenys. 1940 birželio–liepos mėn. Lietuvos ir Vokietijos sienos apsaugą perėmė sovietiniai NKVD daliniai, jie pašalino lietuvių pasienio policiją.

Pasienio policijos jūros apsauga turėjo saugoti Lietuvai tenkančią Baltijos jūros bei Kuršių marių dalį nuo kontrabandininkų ir kitų pažeidėjų. Jūros apsauga buvo Klaipėdos krašto pasienio policijos vado žinioje. Ji įsikūrė 1923 VII 14, kai Klaipėdos krašto pasienio policija perėmė savo žinion motorlaivį Argus ir pavadino jį Savanoriu. Pirmasis motorlaivio vadas buvo Vėsulas, sukilimo metu buvęs Klaipėdos stoties komendantas. 1923 iš krašto Direktorijos perimtas motorlaivis Moewe pavadintas Lietuvaite. 1925–1926 vyko įnirtinga kova jūroje su daugybe kontrabandininkų. Jūros apsauga sulaikė 8 katerius su keliasdešimčia tūkstančių litrų spirito, stambias pinigų sumas ir laivus su visomis įgulomis. Kautynėse naudoti kulkosvaidžiai ir rankinės granatos, buvo sužeistas Savanorio vadas Dėringis. 1925 Savanoris gavo 57 mm pabūklą. 1924 Kuršių marių apsaugai įsigytas motorlaivis Šaulys. Prie I-ojo pasienio policijos komisariato įkurtas vandens rajonas (viršininkas A. Janonis). 1926 Klaipėdos krašto pasienio policija įsigijo vokiečių karo laivą – minininką, pavadino Prezidento Smetonos vardu (vadas kapitonas Daugirdas, vėliau kapitonas Kaškelis). Pirmąjį kovos krikštą šis laivas gavo 1927 XI 3, kai sulaikant turkų laivą Hassan Bier buvo sužeistas kapitonas Tamošauskas ir du jūrininkai. Ilgainiui Lietuvos pasienio policija įgijo persvarą ir kontrabandos gabenimas jūra sumažėjo. 1930 vasarį laivas Prezidentas Smetona sulaikė jūroje laivą Westa su dideliu kontrabandos kroviniu, pinigais ir 4 žmonių įgula. 1932 Klaipėdoje pastatyti greitieji motorlaiviai Žaibas ir Aitvaras; tada laivas Prezidentas Smetona (kaip nejudrus ir netinkamas kontrabandininkams gaudyti) perduotas Krašto apsaugos ministerijai, jis naudotas ir kaip pirmasis mokomasis karo laivas. 1927 nuskendo pasienio policijos laivas Lietuvaitė, 1930 laivas Šaulys likviduotas kaip pasenęs. 1933–36 jūros apsaugai sėkmingai vadovavo Vincas Remeikis. 1934 XI 30 joje dirbo 29 pareigūnai. Kopgalio tvirtovėje veikė pasienio policijos laikina laivyno bazė su dirbtuvėmis, sandėliais ir kitkuo. 1935 I 1 Lietuvos pasienio policijos laivynas pavadintas Jūros apsauga (nuo 1936 vadovavo kapitonas Tamošauskas). 1936 IV 2 Partizanas ties Palanga po įnirtingo susišaudymo sulaikė garlaivį Willy su didele kontrabanda, balandžio 13 motorlaivį Ella su prekėmis. Klaipėdoje Willy kapitonas danas Raskas ir jūrininkas lietuvis Kuisis nuteisti po metus kalėti, laivas konfiskuotas ir parduotas iš varžytinių. 1937 bazėje Kopgalyje ir Partizane įrengtos radijo stotys. 1939 kovą netekus Klaipėdos krašto, Jūros apsaugos laivai perkelti į Šventosios uostą, kur 1940 juos perėmė bolševikai.

LE

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Grenzkarte (sienos kortelė), išduota Stasiui Bartkui – leidimas pereiti sieną. Tekstas vokiečių ir lietuvių kalbomis, 1940 / Iš Trakų istorijos muziejaus katalogo „Pasai ir asmens dokumentai Lietuvoje“, 1997

Iliustracija: Kuršių nerijoje, netoli Preilos, Lietuvos pasieniečių sulaikytoji spirito kontrabanda, 1928 / Iš Algirdo Jakubčionio knygos „Lietuvos muitinės“, 1999

Iliustracija: Lietuvos Respublikos raitasis pasienio policininkas Klaipėdos krašte, apie 1935 / Iš Dionizo Varkalio rinkinio